▓▓ Išskirtinis lietuvis ▓▓

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

▓▓ Išskirtinis lietuvis ▓▓
به معنای اختصاصی لیتوانیایی؛ مختص به زبان لیتوانیایی ست و صرفاً جهت تمرین آموزشگاه و درخواست متن اصیل زبان ایجاد شده!
امیدوارم بهره لازم را ببرید=*)​

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Mokydamiesi kalbų įveikiame Alzheimerio ligą
Norintieji išlaikyti proto galią turėtų mokytis kalbų. Kalbiniai įgūdžiai gali apsaugoti nuo silpnaprotystės. Tai įrodė daugelis mokslinių tyrimų. Be to, mokinio amžius čia neturi jokios reikšmės. Svarbiausia, kad būtų reguliariai treniruojamos smegenys. Žodyno mokymasis aktyvuoja skirtingas smegenų sritis. Šios sritys valdo svarbius kognityvinius procesus. Todėl keliomis kalbomis kalbantys žmonės yra dėmesingesni. Jie taip pat lengviau sutelkia dėmesį. Tačiau tai ne vieninteliai daugiakalbystės privalumai. Daugiakalbiai žmonės priima geresnius sprendimus. Tiksliau, jie juos priima greičiau. Taip yra todėl, kad jų smegenys išmoko pasirinkti. Jos visada žino bent du terminus vienam dalykui pavadinti. Ir abu šie terminai yra tinkami. Todėl daugiakalbiai žmonės įpratę nuolat priimti sprendimus. Jų smegenys pratusios rinktis iš daugelio pasirinkimų. Tokios kalbos pratybos pagerina ne tik smegenų kalbos centrą. Daugiakalbystė yra naudingai daugeliui smegenų sričių. Kalbiniai įgūdžiai taip pat reiškia geresnę kognityvinę kontrolę. Žinoma, silpnaprotystės visiškai išvengti neįmanoma. Tačiau daugiakalbių žmonių smegenyse ši liga progresuoja lėčiau. O jų smegenys, rodos, lengviau kompensuoja ligos padarinius. Besimokančius kalbų ši liga veikia kiek silpniau. Sumišimai ir užmaršumas nėra tokie rimti. Todėl mokytis kalbų naudinga tiek jauniems, tiek vyresniems. O, be to, sulig kiekviena nauja išmokta kalba, mokytis naujų kalbų darosi lengviau. Būtent todėl visi turėtume griebtis ne vaistų, o žodyno!

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Ar visi kalbame afrikiečių kalba?
Ne visi esame lankęsi Afrikoje. Vis dėlto, gali būti, kad ten pabuvojo kiekviena kalba! Bent jau tuo tiki dauguma mokslininkų. Jų nuomone, visų kalbų ištakos glūdi Afrikoje. Visos kalbos pasklido po pasaulį būtent iš Afrikos. Iš viso egzistuoja daugiau nei 6000 skirtingų kalbų. Tačiau sakoma, kad visos jos turi bendras šaknis Afrikoje. Tyrinėtojai palygino skirtingų kalbų fonemas. Fonemos – tai mažiausi funkciniai kalbos elementai. Pakeitus fonemą, keičiasi žodžio reikšmė. Tai pailiustruoti padės pavyzdys iš anglų kalbos. Anglų kalboje dip ir tip reiškia du skirtingus dalykus. Tad /d/ ir /t/ yra skirtingos fonemos. Toks fonetinis įvairumas yra didžiausias afrikiečių kalbose. Tačiau šis įvairumas mažėja vis labiau tolstant nuo žemyno. Ir būtent tai, mokslininkų nuomone, įrodo jų teoriją. Daugėjant kalbančiųjų, kalba suvienodėja. Gyventojų teritorijos pakraščiuose genetinis variantiškumas mažėja. Tai priklauso ir nuo to fakto, kad mažėja „naujakurių“. Kuo mažiau migruojančių genų, tuo vienodesnė tampa populiacija. Mažėja galimų genų kombinacijų. Todėl migravusios populiacijos nariai tampa panašūs vieni į kitus. Mokslininkai tai vadina pradininko efektu. Žmonės, palikdami Afriką, su savimi pasiėmė ir savo kalbą. Negausus būrys naujakurių su savimi atsigabeno mažiau fonemų. Taip atskiros kalbos su laiku įgavo daugiau bendrumo. Pasirodo, yra įrodyta, jog Homo sapiens kilo iš Afrikos. Tad dabar laukiame žinių, ar iš ten pat kilo ir kalba...

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Alfabetai
Kalba mums leidžia bendrauti. Taip kitiems perduodame savo mintis ar jausmus. Rašymo sistema irgi atlieka savo funkciją. Daugelis kalbų turi savo rašymo sistemą. Ta sistema susideda iš ženklų. Ženklų, kurie gali būti labai skirtingi. Tačiau dauguma rašymo sistemų susideda iš raidžių. Tos raidės sudaro alfabetus. Alfabetas – tai organizuota grafinių simbolių sistema. Šie simboliai, vadovaujantis tam tikromis taisyklėmis, yra sujungiami į žodžius. Kiekvienas simbolis turi nustatytą tarimą. Terminas „alfabetas“ kilęs iš graikų kalbos. Graikų kalboje pirmosios dvi raidės vadinamosi „alpha“ ir „beta“. Žmonijos istorijoje buvo užfiksuota daug įvairių alfabetų. Simboliais naudojamasi jau daugiau nei 3000 metų. Anksčiau tie simboliai buvo laikomi magiškais. Tik keli žmonės žinojo, ką jie reiškia. Vėliau jie prarado savo magiškąją reikšmę. Šiandien raidės neturi jokios reikšmės. Prasmė atsiranda tik rašant jas įvairiomis kombinacijomis. Tačiau, pavyzdžiui, kinų simboliai funkcionuoja kiek kitaip. Jie primena paveikslėlius ir neretai atspindi tai, ką reiškia. Rašydami mes užkoduojame savo mintis. Tais simboliais užfiksuojame savo žinias. Mūsų smegenys išmoko iškoduoti alfabetą. Simboliai tampa žodžiais, žodžiai – idėjomis. Taip tekstai gali išlikti tūkstančius metų. Ir net šiais laikais būti suprasti...

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Gimtosios kalbos diena
Ar mylite savo gimtąją kalbą? Tuomet ateityje turėtumėte švęsti jos egzistavimą! Švęsti reikia vasario 21-ąją! Tarptautinę gimtosios kalbos dieną. Ji švenčiama kasmet nuo 2000-ųjų metų. Ją švęsti pasiūlė UNESCO. UNESCO yra Jungtinių Tautų (JT) organizacija. Ją domina domina mokslas, švietimas ir kultūra. UNESCO siekia apsaugoti žmonijos kultūrinį paveldą. Kalbos irgi laikomos kultūriniu paveldu. Todėl jos turi būti saugomos, puoselėjamos ir palaikomos. Vasario 21-ąją švenčiama lingvistinė įvairovė. Apskaičiuota, kad pasaulyje egzistuoja apie 6000-7000 kalbų. Vis dėlto pusei jų gresia išnykimas. Kas dvi savaites amžiams išnyksta po kalbą. O juk kiekvienoje kalboje glūdi milžiniški žinių klodai. Kalboje surenkama tautos išmintis. Kalboje atsispindi tautos istorija. Patirtis ir tradicijos taip pat yra perduodamos per kalbą. Todėl gimtoji kalba yra kiekvienos tautos tapatybės dalis. Kai miršta kalba, netenkama daugiau nei žodžių. Visa tai yra paminima vasario 21-ąją. Žmonės turėtų suprasti, kokią reikšmę turi kalba. Jie turėtų apsvarstyti būdus kalboms apsaugoti. Tad parodyk savo kalbai, kokia ji tau svarbi! Galbūt galėtum iškepti jai pyragą? O ant pyrago užrašyti ką nors gražaus. Savo gimtąją kalba, žinoma!

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Kalbos ir dialektai
Pasaulyje egzistuoja apie 6000-7000 skirtingų kalbų. Dialektų, žinoma, yra daug daugiau. Tačiau, kuo skiriasi dialektas nuo kalbos? Dialektai visada turi tam tikros vietovės atspindį. Jie priklauso regioniniams kalbų variantams. Vadinasi, dialektas yra kalbos forma būdinga daug mažesniam žmonių ratui. Paprastai dialektai egzistuoja tik šnekamojoje, o ne rašytinėje kalboje. Jie turi nuosavą lingvistinę sistemą. Taip pat ir atskiras taisykles. Iš teorinės pusės, kiekviena kalba gali turėti kelis dialektus. Visi dialektai yra standartinės šalies kalbos variantai. Standartinę šalies kalbą supranta visi tos šalies gyventojai. Ją pasitelkdami, gali susišnekėti skirtingų dialektų atstovai. Beveik visi dialektai tampa vis mažiau svarbūs. Miestuose retai juos teišgirsi. Darbe taip pat dažniausiai vyrauja standartinė kalba. Todėl kalbantieji dialektu neretai vadinami paprastais, neišsilavinusiais žmonėmis. Ir vis dėlto kalbančiųjų dialektais galima sutikti įvairiuose socialiniuose lygmenyse. Tad jie tikrai nėra kvailesni už kitus. Netgi atvirškčiai! Kalbantieji dialektu turi nemažai privalumų. Pavyzdžiui, kalbų kursuose. Kalbantieji dialektu žino, kad egzistuoja skirtingos lingvistinės formos. Jie jau yra išmokę greitai keisti lingvistinį savo kalbos stilių. Todėl kalbantieji dialektu turi geresnius varijavimo tarp stilių sugebėjimus. Jie tiesiog jaučia, kuris lingvistinis stilius tinka tam tikrai situacijai. Tai netgi buvo įrodyta moksliškai. Tad nebijokite – kalbėti dialektu tikrai verta!

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Internacionalizmai
Globalizacija apima ne tik kalbas. Tai pastebima vis augant „internacionalizmų“ kiekiui. Internacionalizmai – tai keliose kalbose sutinkami žodžiai. Tad žodžiai kartais gali turėti tokias pačias arba panašias reikšmes. Tarimas, neretai, irgi būna toks pats. Šie žodžiai taip pat labai panašiai rašomi. Tokių internacionalizmų paplitimas yra įdomus reiškinys. Čia nesvarbios jokios ribos. Netgi geografinės. O ypač – lingvistinės. Yra tokių žodžių, kurie yra suprantami visuose žemynuose. Geras pavyzdys yra žodis hotel. Jis sutinkamas beveik visame pasaulyje. Dauguma internacionalizmų paplinta iš mokslo srities. Taip pat greitai po pasaulį pasklinda techniniai terminai. Senieji internacionalizmai turi bendrą šaknį. Jie susidarė iš to paties žodžio. Tačiau dauguma internacionalizmų paprastai yra skolinti. Kalbant kiek tiksliau, tie žodžiai paprasčiausiai yra priimami į kitas kalbas. Svarbų vaidmenį jų adaptacijoje atlieka įvairios kultūrinės grupės. Kiekviena civilizacija turi savo tradicijas. Todėl tie patys žodžiai prigyja ne visur. Idėjų įsisavinimą lemia kultūrinės normos. Kai kurie dalykai yra budingi tik tam tikroms pasaulio vietovėms. Dar kiti – labai greitai pasklinda po pasaulį. Tačiau tik jiems plintant gali plisti ir jų pavadinimai. Būtent todėl internacionalizmai yra tokie įdomūs! Atrasdami kalbą, visada atrandame ir kultūrą.

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Mintys ir kalba
Mūsų mintys priklauso nuo mūsų kalbos. Kai galvojame, „kalbamės“ su savimi. Todėl mūsų kalba daro įtaką mūsų supratimui. Ar galime, nepaisydami mūsų kalbų skirtumų, visi mąstyti vienodai? O gal mes taip pat skirtingai mąstome kaip ir kalbame? Kiekviena tauta turi savo žodyną. Kai kuriose kalbose trūksta tam tikrų žodžių. Yra tokių žmonių, kurie neskiria žalios nuo mėlynos. Todėl naudoja tą patį žodį abiem spalvom pavadinti! Ir jiems daug sunkiau atpažinti spalvas. Jie neatpažįsta skirtingų atspalvių ir antraeilių spalvų. Jiems sunku tas spalvas apibūdinti. Dar kitos kalbos turi vos kelis žodžius skaičiams įvardyti. Kalbantieji tomis kalbomis nemoka gerai skaičiuoti. Taip pat yra kalbų, neskiriančių kairės nuo dešinės. Tomis kalbomis kalbantieji naudoja šiaurės, pietų, rytų ir vakarų sąvokas. Jie puikiai orientuojasi geografijoje. Tačiau nesupranta sąvokų dešinė ir kairė. Žinoma, mūsų mąstymui įtaką daro ne tik mūsų kalba. Aplinka bei kasdienybė irgi veikia mūsų mintis. Tad, kokį vaidmenį atlieka kalba? Ar ji riboja mūsų mintis? O gal mes turime žodžius tik tam, apie ką galvojame? Kas iš jų yra priežastis, o kas pasekmė? Visi šie klausimai tebėra neatsakyti. Smegenų tyrinėtojai ir lingvistai vis dar bando visa tai išsiaiškinti. Tačiau šis fenomenas veikia mus visus... Juk esame tai, ką sakome?!

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Kalbų šeimos
Žemėje gyvena apie 7 milijardai žmonių. Ir jie kalba apie 7000 skirtingų kalbų! Kaip ir žmonės, kalbos gali būti giminingos. O tai reiškia, kad jos kyla iš tų pačių šaknų. Taip pat yra ir visiškai izoliuotų kalbų. Jos nėra genetiškai susijusios su jokiomis kitomis kalbomis. Pavyzdžiui, Europoje baskų kalba yra laikoma izoliuota. Tačiau dauguma kalbų turi „tėvus“, „vaikus“ ar „giminaičius“. Jos priklauso tam tikrai kalbų šeimai. Lygindami kalbas galime pastebėti, ar jos panašios. Lingvistai šiandien suskaičiuoja apie 300 tokių genetiškų junginių. Tarp jų yra 180 šeimų, kurios susideda iš daugiau nei vienos kalbos. Visos kitos – tai 120 izoliuotų kalbų. Didžiausia kalbų šeima yra indoeuropiečių. Ji susideda iš maždaug 280 kalbų. Tarp jų yra romanų, germanų ir slavų kalbos. Šios šeimos kalbomis visuose žemynuose kalba daugiau nei trys milijardai žmonių. Kinų-tibetiečių kalbų šeima dominuoja Azijoje. Tomis kalbomis kalba daugiau nei 1,3 milijardo žmonių. Pagrindinė kinų-tibetiečių šeimos kalba yra kinų. Trečioji didžiausia kalbų šeima gyvuoja Afrikoje. Ji pavadinta pagal savo apimamą teritoriją – Nigerio-Kongo kalbų šeima. Tai šeimai priklauso „vos“ 350 milijonų kalbėtojų. Šios šeimos pagrindinė kalba yra suahilių. Dažniausiai, kuo artimesnis ryšys tarp kalbų, tuo lengviau jos suprantamos. Žmonės, kalbantys giminingomis kalbomis, labai gerai viens kitą supranta. Jie gana greitai gali išmokti giminingą kalbą. Tad, mokykitės kalbų – susitikti su giminaičiais visada malonu!

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Dirbtinė esperanto kalba
Anglų kalba yra pati svarbiausia universali šiandienos kalba. Visi turi mokėti susikalbėti angliškai. Tačiau ir kitos kalbos nori tapti pasaulinėmis. Pavyzdžiui, dirbtinės kalbos. Dirbtinės kalbos yra kuriamos ir vystomos labai apgalvotai. Jos yra kuriamos pagal planą. Dažniausiai jose sumaišomi skirtingų kalbų elementai. Tokiu būdu daugiau žmonių gali lengviau jas išmokti. Kiekvienos dirbtinės kalbos tikslas – tarptautinis bendravimas. Populiariausia šiandien žinoma dirbtinė kalba yra esperanto. Pirmą kartą ji buvo pristatyta 1887 m. Varšuvoje. Jos sumanytojas buvo daktaras Ludwikas L. Zamenhofas. Jis manė, kad pagrindinė neramumų (socialinių) priežastis buvo nesusipratimai bendraujant. Todėl jis nusprendė sukurti kalbą, kuri suartintų žmones. Pasitelkdami šią kalbą žmonės atsidurtų viename lygmenyje. Šis daktaras naudojo Dr. Esperanto pseudonimą, reiškiantį „viltį“. Tai rodo, kad jis išties tikėjo savo sukurta kalba. Tačiau visuotinio susikalbėjimo idėja yra daug senesnė. Per visą istoriją buvo sukurta daug skirtingų dirbtinių kalbų. Tarp pagrindinių jų sukūrimo tikslų buvo tolerancija ir žmogaus teisės. Šiandien daugiau nei 120 šalių žmonės puikiai kalba esperanto kalba. Tačiau esperanto kalba sulaukia ir kritikos. Pavyzdžiui, dėl to, kad 70% jos žodyno kilę iš romanų kalbų. Be to, ji aiškiai yra paremta indoeuropiečių kalbomis. Kalbantieji esperanto kalba susitinka įvairiose konvencijose ir klubuose. Reguliariai yra rengiami susitikimai ir paskaitos. Tad, ar esate pasiruošę pramokti šiek tiek esperanto? Ĉu vi parolas Esperanton? – Jes, mi parolas Esperanton tre bone!