▓▓ Išskirtinis lietuvis ▓▓

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Mokymasis miegant
Šiais laikais užsienio kalbų mokymas yra vidurinio išsilavinimo dalis. Kaip norėtųsi, kad jis nebūtų toks varginantis! Turime gerą žinią tiems, kam nesiseka mokantis kalbų. Geriausiai mokomasi miegant! Tokių išvadų priėjo daugelis mokslininkų. Tad mokydamiesi kalbų galime jomis pasinaudoti. Miegodami mes apdorojame dienos įvykius. Smegenys analizuoja naujus potyrius. Viskas, ką patyrėme, yra iš naujo pergalvojama. O naujos žinios yra geriau įtvirtinamos. Dalykai, kurių išmokstame prieš pat užmiegant yra įtvirtinami geriausiai. Todėl naudinga vakare pasikartoti jums svarbius dalykus. Už įvairių dalykų išmokimą atsakinga kita miego fazė. REM miegas padeda psichomotoriniam mokymuisi. Į šią kategoriją įeina muzikos mokymasis arba sportas. Tačiau teorinių žinių įsisavinimas įvyksta esant giliam miegui. Tuo metu pakartojama viskas, kas buvo išmokta. Netgi žodynas ir gramatika! Kai mokomės kalbų, mūsų smegenys patiria didelį krūvį. Joms tenka išsaugoti naujus žodžius ir taisykles. Visa tai yra iš naujo pakartojama miegant. Tyrinėtojai vadina tai pakartojimo hipoteze. Tačiau svarbu, kad gerai išsimiegotumėte. Kūnas ir protas turi tinkamai pailsėti. Tik tada jūsų smegenys galės efektyviai veikti. Galima sakyti, kad kuo geresnis miegas, tuo geriau veikia protas. Kol mes ilsimės, mūsų smegenys išlieka aktyvios... Taigi: Gute Nacht, good night, buona notte, dobrou noc!

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Lotynų kalba – gyva kalba?
Šiandien anglų kalba yra pati svarbiausia universali kalba. Jos mokoma visame pasaulyje, ji yra oficiali daugelio tautų kalba. Seniau šį svarbų vaidmenį užėmė lotynų kalba. Ja kalbėjo lotynai. Jie gyveno Lacijaus regione, kurio centru buvo Roma. Lotynų kalba plito kartu su Romos imperija. Senovėje lotynų kalba buvo daugelio žmonių gimtoji kalba. Jie gyveno Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Vidurio Rytuose. Tačiau šnekamoji lotynų kalba skyrėsi nuo klasikinės. Liaudies šnekamoji kalba buvo vadinama liaudies lotynų kalba. Romėnų užimtuose regionuose vyravo skirtingi dialektai. Viduramžiais nacionalinės kalbos vystydavosi iš dialektų. Iš lotynų kalbos kilusios kalbos yra vadinamos romanų kalbos. Jų grupei priklauso italų, ispanų ir portugalų kalbos. Prancūzų ir rumunų kalbų pagrindą taip pat sudaro lotynų kalba. Tačiau lotynų kalba neišnyko. Iki pat XIX a. tai buvo svarbi prekybininkų kalba. Be to, ji išlieka išsilavinusių žmonių kalba. Lotynų kalba tebėra svarbi šiandienos mokslui. Daugelis techninių terminų turi lotyniškas šaknis. Be to, lotynų, kaip užsienio kalba, vis dar tebėra mokoma mokyklose. O universitetai neretai tikisi, kad studentai ją mokės. Tad lotynų kalba tikrai nėra mirusi, nors ja jau nebekalbama. Pastaraisiais metais lotynų kalba sulaukė populiarumo. Ir vėl daugėja norinčiųjų jos išmokti. Ji laikoma pagrindiniu daugelio kalbų ir kultūrų raktu. Tad išdrįskite išmokti lotynų kalbą! Audaces fortuna adiuvat – drąsiems likimas palankus!

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Gestų kalba
Kalba buvo sukurta norint bendrauti. Net kurtieji ar turintys klausos sutrikimų turi savo kalbą. Gestų kalba – tai kurčiųjų pagrindinė kalba. Ji susideda iš sujungtų gestų. Tai vizualioji arba, kitaip, „matoma“ kalba. Ar gestų kalba suprantama visame pasaulyje? Ne, nes kiekviena tauta turi savo gestų kalbą. Kiekviena šalis turi savo gestų kalbą. Jai įtaką daro šalies kultūra. Kalba atsiranda iš kultūros. Ne išimtis ir gestų kalba. Tačiau vis dėlto egzistuoja ir tarptautinė gestų kalba. Tik jos ženklai gana sudėtingi. Bet nacionalinės gestų kalbos yra panašios. Daugelis ženklų yra ikonos. Jos panašios į įvardyjamus objektus. Plačiausiai naudojama yra Amerikos gestų kalba. Gestų kalbos yra laikomos visavertėmis kalbomis. Jos turi nuosavą gramatiką. Tačiau ji kitokia nei šnekamųjų kalbų gramatika. Todėl gestų kalba negali būti verčiama pažodžiui. Nepaisant to, egzistuoja gestų kalbų vertėjai. Naudojant ženklų kalbą informacija yra perduodama tuo pačiu metu. Todėl vienas gestas gali reikšti visą sakinį. Gestų kalbos taip pat turi dialektus. Regioninės kalbos turi tik joms būdingus gestus. Be to, kiekviena jų turi nuosavą intonaciją. Tad ta pati taisyklė galioja ir gestams: mūsų akcentas atskleidžia iš kur esame kilę!

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Kreolų kalbos
Ar žinojote, kad Ramiojo vandenyno pietuose kalbama vokiškai? Tikra tiesa! Kai kuriose Papua Naujosios Gvinėjos ir Australijos dalyse žmonės kalba Unserdeutsch. Tai kreolų kalba. Kreolų kalbos atsiranda esant kalbų kontaktui. Jos kuriasi susiduriant kelioms skirtingoms kalbos. Šiandien dauguma kreolų kalbų yra beveik išnykusios. Tačiau visame pasaulyje 15 milijonų žmonių vis dar kalba kreolų kalba. Kreolų kalbos visada yra gimtosios. Visai kitokia yra pidžinų kalba. Pidžinų kalbos – tai labai supaprastintos kalbos formos. Jos tinkamos tik labai primityviam bendravimui. Daugelis kreolų kalbų atsirado kolonijinėje eroje. Todėl kreolų kalbos dažniausiai susikūrė Europos kalbų pagrindu. Vienas iš kreolų kalbų bruožų – ribotas žodynas. Kreolų kalbos taip pat turi savo fonologiją. Kreolų kalbų gramatika labai supaprastinta. Sudėtingos taisyklės paprasčiausiai yra ignoruojamos. Kiekviena kreolų kalba yra svarbi nacionalinio identiteto dalis. Todėl kreolų kalbomis parašyta nemažai literatūros. Kreolų kalbos ypač domina lingvistus. Mat jos parodo, kaip kalbos vystosi ir galiausiai išnyksta. Todėl studijuojant kreolų kalbas galima tyrinėti kalbos vystymąsį. Jos taip pat įrodo, kad kalbos gali keistis ir prisitaikyti. Kreolų kalbas tyrinėjančios disciplinos vadinamos kreolistika arba kreologija. Vienas žinomiausių kreolų kalbos sakinių kilęs iš Jamaikos. Ją išpopuliarino Bobas Marlis, ar žinote? It's No woman, no cry! (= No, woman, don't cry!)

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Vyrai ir moterys kalba skirtingomis kalbomis
Visi žinome, kad vyrai ir moterys yra skirtingi. Tačiau, ar žinojote, kad jie net kalba skirtingai? Tai buvo įrodyta daugeliu tyrimų. Moterys kalba kitaip nei vyrai. Jos ne tokios tiesmukos ir santūresnės kalbėtojos. Vyrai paprastai kalba aiškiai ir tiesmukai. Taip pat skiriasi vyrų ir moterų pokalbių temos. Vyrai daugiausia kalba apie naujienas, ekonomiką ir sportą. Moterys linkusios aptarti socialines temas, pavyzdžiui, šeimą ar sveikatą. Tad vyrai daugiau kalba apie faktus. Moterys mėgsta kalbėti apie žmones. Stebina tai, kad moterys stengiasi kalbėti „silpna“ kalba. Tiksliau, jos kalba atsargiau ir mandagiau. Moterys taip pat užduoda daugiau klausimų. Taip elgdamosi jos greičiausiai siekia harmonijos ir nori išvengti konflikto. Be to, moterys turi daug turtingesnį jausmus apibūdinantį žodyną. Vyrams pokalbis prilygsta varžyboms. Jų kalba išskirtinai provokuojanti ir agresyvi. Vyrai per dieną pasako daug mažiau žodžių nei moterys. Kai kurie tyrinėtojai teigia, kad taip yra dėl jų smegenų struktūros. Moterų ir vyrų smegenys skiriasi. Jų kalbos centrai irgi yra skirtingai struktūruoti. Nors, greičiausiai, mūsų kalbą veikia ir kiti veiksniai. Mokslas dar nepakankamai ilgai tai tyrinėja. Vis dėlto vyrai ir moterys kalba ne visiškai skirtingomis kalbomis. Nesusipratimų gali būti išvengta. Egzistuoja daug sėkmingo bendravimo strategijų. Paprasčiausia iš jų: geriau įsiklausykite!

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Medijos ir kalba
Įtaką mūsų kalbai daro ir medijos. Ypač svarbios šiuo atveju yra naujosios medijos. Trumposios žinutės, elektroniniai laiškai ir interneto pokalbiai sukūrė nuosavą kalbą. Žinoma, kiekvienos šalies medijų kalba skiriasi. Tačiau tam tikri bruožai yra būdingi visoms medijų kalboms. Vartotojams visų svarbiausias yra greitis. Nors bendraujama rašant, norime, kad bendravimas būtų gyvas. Tai reiškia, kad apsikeisti informacija norime kuo greičiau. Todėl imituojame tikrą pokalbį. Taip mūsų kalba įgauna šnekamąjį pobūdį. Žodžiai ir sakiniai dažnai yra trumpinami. Paprastai nėra laikomasi gramatikos ir skyrybos taisyklių. Mūsų rašyba tampa laisvesnė, kartais visiškai pamirštame prielinksnius. Medijų kalba jausmus išreiškiame gana retai. Tam labiau mėgstame naudoti vadinamąsias šypsenėles. Tai simboliai, rodantys, kaip mes jaučiamės atitinkamą akimirką. Taip pat egzistuoja atskiri trumpųjų žinučių ir internetinių pokalbių kodai. Dėl šios priežasties medijų kalba yra labai redukuota. Tačiau visi vartotojai ją naudoja panašiai. Tyrimai parodė, kad išsilavinimas ar intelektas neturi jokios reikšmės. Medijų kalbą ypač mėgsta naudoti jaunuoliai. Dėl to kritikai mano, kad mūsų kalbai gresia pavojus. Mokslas į šį fenomeną žvelgia ne taip pesimistiškai. Mat vaikai gali atskirti kada ir kaip reikia rašyti. Ekspertai mano, kad naujoji medijų kalba netgi turi privalumų. Ji gali padėti vystytis vaikų kalbos įgūdžiams ir kūrybingumui. Be to, šiais laikais rašoma daug daugiau laiškų – ne įprastų, o elektroninių! Dėl to labai džiaugiamės!

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Mokymasis ir emocijos
Džiaugiamės, kai mokame bendrauti užsienio kalba. Didžiuojamės savimi ir savo tobulėjimu. Tačiau, jei mums nesiseka, nusimename ir nusiviliame. Todėl mokymasis siejamas su įvairiais jausmais. Naujausi tyrimai pateikė įdomias išvadas. Jie parodė, kad mokantis didelį vaidmenį atlieka mūsų emocijos. Emocijos daro įtaką mūsų mokymosi sėkmei. Mokymąsį mūsų smegenys visada mato kaip „problemą“. Ir šią problemą reikia išspręsti. Sėkmingai ją išspręsime ar ne, priklausys nuo mūsų emocijų. Jei tikime, kad mums pavyks, mes savimi pasitikime. Toks emocinis stabilumas padeda mokantis. Pozityvus mąstymas padeda tobulinti intelektualinius sugebėjimus. Iš kitos pusės, mokytis patiriant stresą nevisada pavyksta. Dvejonės ar nerimas trukdo gerai išmokti. Ypač prastai mokomės vedami baimės. Tokiu atveju smegenys nesugeba tinkamai įsisavinti naujos medžiagos. Mokantis visada svarbu būti motyvuotiems. Taigi emocijos daro įtaką mokymuisi. Tačiau mokymasis taip pat daro įtaką mūsų emocijoms! Smegenų sritys atsakingos už faktų įsisavinimą yra atsakingos ir už emocijas. Tad mokymasis gali padaryti jus laimingais, o laimingiems geriau sekasi mokytis. Žinoma, mokytis ne visada smagu. Kartais tai labai vargina. Todėl visuomet turime nusistatyti mažesnius uždavinius. Tokiu būdu neišvarginsime savo smegenų. Galėsime būti tikri, kad mūsų lūkesčiai pasiteisins. Tuomet mūsų sėkmė motyvuos stengtis dar labiau. Tad mokykitės ir šypsokitės!

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Žodžiai ir žodynas
Kiekviena kalba turi nuosavą žodyną. Žodynas susideda iš tam tikro kiekio žodžių. Žodis – tai nepriklausomas lingvistinis vienetas. Žodžių reikšmės visada skiriasi. Tai juos skiria nuo garsų ir skiemenų. Kiekvienoje kalboje egzistuoja skirtingas žodžių skaičius. Pavyzdžiui, anglų kalba turi labai daug žodžių. Ji netgi laikoma pasaulio čempione žodyno kategorijoje. Šiandien manoma, kad anglų kalba turi daugiau nei milijoną žodžių. Oksfordo anglų kalbos žodyne yra daugiau nei 600 tūkst. žodžių. Kinų, ispanų ir rusų kalbų žodynai daug mažesni. Žodynas taip pat yra priklausomas nuo kalbos istorijos. Anglų kalba buvo paveikta daugelio kitų kalbų ir kultūrų. Todėl anglų žodynas žymiai išaugo. Tačiau netgi šiandien anglų žodynas nepaliauja augti. Ekspertai apskaičiavo, kad kasdien į žodyną įtraukiama 15 naujų žodžių. Dažniausiai jie atkeliauja iš naujųjų medijų. Mokslinė terminologija į šį skaičių neįtraukiama. Mat vien chemijos terminų yra tūkstančiai. Beveik visose kalbose trumpi žodžiai yra vartojami dažniau nei ilgi. Dauguma kalbėtojų naudoja vos kelis žodžius. Todėl turime rinktis tarp aktyvaus ir pasyvaus žodyno. Pasyviame žodyne laikome mums suprantamus žodžius. Tačiau šiuos žodžius naudojame retai arba beveik nenaudojame. Aktyviame žodyne esančius žodžius naudojame reguliariai. Paprastiems pokalbiams ir žinutėms pakanka kelių žodžių. Anglų kalboje tam pakanka maždaug 400 žodžių ir 40 veiksmažodžių. Tad nesijaudinkite, jei jūsų žodynas ribotas!

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Ankstyvas mokymasis
Šiais laikais užsienio kalbų mokėjimas tampa vis svarbesnis. Jis taip pat svarbus ir profesiniame gyvenime. Todėl vis daugiau žmonių ima mokytis užsienio kalbų. Daugelis tėvų nori, kad jų vaikai mokytųsi kalbų. Geriausia mokslus pradėti anksti. Jau dabar visame pasaulyje apstu tarptautinių pradinių mokyklų. Vis populiaresni tampa daugiakalbiai darželiai. Ankstyvas mokymasis turi daug privalumų. Jie susiję su mūsų smegenų vystymųsi. Iki 4 metų amžiaus mūsų smegenyse vystosi už kalbą atsakingos sritys. Šie neuronų tinklai padeda mums mokantis. Vėliau naujos struktūros formuojasi ne taip greitai. Vyresniems vaikams ir suaugusiesiems kalbų mokytis yra sunkiau. Todėl turime stengtis skatinti kuo ankstyvesnį kalbų mokymąsį. Trumpai tariant: kuo mes jaunesni, tuo geriau. Vis dėlto yra kritikuojančių tokį ankstyvą mokymąsi. Jie nerimauja, kad daugiakalbystė apsunkina mažus vaikus. Be to, bijoma, kad jie taip niekada tinkamai ir neišmoks nė vienos kalbos. Šios baimės nėra paremtos moksliniais tyrimais. Daugelis lingvistų ir neuropsichologų yra optimistai. Jų tyrimai parodė teigiamus rezultatus. Paprastai vaikams smagu mokytis kalbų. O jei vaikai mokosi kalbų, jie taip pat ima apie jas galvoti. Taip jie geriau susipažįsta su savo gimtąja kalba. Tokios žinios praverčia visą jų gyvenimą. Gal netgi geriau pradėti nuo sudėtingesnių kalbų. Mat vaiko smegenys mokosi greitai ir intuityviai. Joms nesvarbu, kuris žodis išsaugomas: hello, ciao ar néih hóu!

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Mokymasis ir mokymosi stiliai
Jei mokiniui nesiseka, gali būti, kad jis neteisingai mokosi. O tiksliau, jis mokosi ne pagal savo „stilių“. Paprastai yra išskiriami keturi mokymosi stiliai. Jie susiję su jutimo organais. Mokymosi stiliai skirstomi į girdimąjį, regimąjį, bendravimo ir motorinį. Mėgstantieji girdimąjį stilių geriausiai išmoksta tai, ką išgirsta. Pavyzdžiui, jie puikiai įsimena melodijas. Mokydamiesi jie skaito balsu patys sau, garsiai mokosi žodyno. Šio tipo žmonės neretai kalbasi patys su savimi. Jiems praverčia garso įrašai arba paskaitos. Mėgstantieji regimąjį stilių geriausiai įsimena tai, ką pamato. Jiems svarbiausia informaciją perskaityti. Mokydamiesi jie daug užsirašinėja. Jiems taip pat patinka mokytis iš paveikslėlių, lentelių ar kortelių. Šio tipo žmonės daug skaito ir dažnai sapnuoja spalvotus sapnus. Jie geriausiai mokosi malonioje aplinkoje. Bendraujančiojo stiliaus mėgėjai yra linkę bendrauti ir diskutuoti. Jiems būtinas bendravimas, dialogas su kitais. Jie dažnai pamokų metu užduoda daug klausimų ir puikiai mokosi grupėse. Mėgstantieji motorinį stilių, mokosi per judėjimą. Jie dažnai išmoksta darydami ir nori viską išbandyti. Jiems patinka būti fiziškai aktyviems arba kramtyti kramtukę mokantis. Jiems labiau patinka eksperimentai, o ne teorijos. Svarbu žinoti tai, kad visi esame kelių stilių mišinys. Tad nėra tokių žmonių, kurie mokytųsi būtent vienu stiliumi. Mokomės geriausiai, kai pasitelkiame visus jutimo organus. Tuo metu yra įvairiapusiškai aktyvuojamos mūsų smegenys ir nauja medžiaga įsimenama geriausiai. Skaitykite, diskutuokite ir klausykite žodyno įrašų! O vėliau imkitės sportinės veiklos.