▓▓ Išskirtinis lietuvis ▓▓

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Kalba ir reklama
Reklama atstovauja specifinę komunikacijos formą. Ji nori sukurti ryšį tarp kūrėjų ir vartotojų. Kaip ir bet kurios kitos bendravimo formos, reklamos istorija išties ilga. Politikai arba tavernos buvo reklamuojami net senovėje. Reklamos kalbai pasitelkiami specifiniai retorikos elementai. Reklama turi tikslą ir yra planuota komunikacija. Mes, kaip vartotojai, turėtume ją pastebėti, susidomėti. Tačiau svarbiausia, kad to produkto norėtume ir jį nusipirktume. Dėl šios priežasties reklamų kalba dažniausiai yra labai paprasta. Reklamai naudojami vos keli žodžiai ar paprasti šūkiai. Taip mūsų atmintis turėtų lengviau ir geriau išsaugoti reklamos turinį. Reklamoms būdingi būdvardžiai ir superlatyvai. Jie apibūdina prekę kaip ypač naudingą. Todėl reklamų kalba paprastai yra labai pozityvi. Įdomu tai, kad reklamos kalbą visada veikia kultūra. Tai reiškia, kad reklamos kalba daug pasako apie visuomenę. Šiandien daugelyje šalių dominuoja žodžiai „grožis“ ir „jaunystė“. Taip pat dažnai matome žodžius „ateitis“ it „saugumas“. Vakarų visuomenėje ypač populiari anglų kalba. Ji laikoma šiuolaikiška ir tarptautine. Dėl šios priežasties ji puikiai tinka technikai. Romanų kalbų elementai naudojami silpnybėms ir aistroms įvardyti. Jie paprastai naudojami maistui ir kosmetikai apibūdinti. Naudojantieji dialektą dažnai nori pabrėžti tokias vertybes kaip gimtinę ir tradicijas. Prekių pavadinimams neretai naudojami neologizmai arba naujai sukurti žodžiai. Paprastai jie neturi jokios reikšmės, tiesiog puikiai skamba. Tačiau, kai kurių prekių vardai išties gali tapti plačiai vartojami! Dulkių siurblio „Hoover“ pavadinimas netgi tapo naudojamas kaip veiksmažodis!

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Sėkmingai kalbėti galima išmokti!
Kalbėti yra pakankamai paprasta. Tačiau sėkmingai kalbėti daug sunkiau. Tai, kaip kalbame yra daug svarbiau nei ką kalbame.. Tai buvo įrodyta keliuose tyrimuose. Klausytojai pasąmoningai atkreipia dėmesį į tam tikras kalbėtojų savybes. Tad tik nuo mūsų priklauso, kaip bus sutikta mūsų kalba. Visada turėtume atidžiai stebėti, kaip kalbame. Tai galioja ir mūsų kūno kalbai. Ji turi būti autentiška ir atitikti mūsų asmenybę. Balsas irgi atlieka svarbų vaidmenį, nes visada yra vertinamas. Vyrams palankesnis žemas balsas. Tuomet kalbėtojas sudaro savimi pasitikinčio ir kompetentingo žmogaus įvaizdį. Na, o balso variacija, atvirkščiai neturi jokio efekto. Kalbant ypač svarbus greitis. Eksperimentų metu buvo tyrinėjami sėkmingi pokalbiai. Sėkmingais pokalbiais buvo laikomi įtikinantys pokalbiai. Tas, kas nori įtikinti, privalo kalbėti neskubėdamas. Kitaip jis pasirodys nenuoširdus. Tačiau pernelyg lėtas kalbėjimas irgi nevertinamas. Lėtai kalbantieji laikomi neprotingais. Todėl geriausia kalbėti vidutiniu greičiu. Idealiausias greitis – 3,5 žodžiai per sekundę. Kalbant taip pat svarbios pauzės. Pauzės daro mūsų kalbą natūralesnę ir įtikinamesnę. Todėl klausytojai mumis pasitiki. Idealiausia daryti 4-5 pauzes per minutę. Tad pasistenkite geriau valdyti savo kalbą! O tada eikite į kitą pokalbį...

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Toninės kalbos
Daugelis visame pasaulyje naudojamų kalbų yra toninės. Jomis kalbant svarbus tono aukštis. Jis nusprendžia žodžių ar skiemenų reikšmę. Todėl tonas yra smarkiai susijęs su žodžiu. Daugelis Azijos kalbų yra toninės. Pavyzdžiui: kinų, tajų ir vietnamiečių kalbos. Daugeliu toninių kalbama Afrikoje. Taip pat ir Amerikos indėnų kalbos yra toninės. Dauguma indoeuropiečių kalbų turi toninių elementų. Tai, pavyzdžiui, būdinga švedų ir serbų kalboms. Skirtingose kalbose tonų skaičius varijuoja. Kinų kalboje išskiriami keturi skirtingi tonai. Todėl skiemuo ma gali turėti keturias reikšmes. Jis gali reikšti „mama“, „kanapė“, „arklys“ arba „tuščiai kalbėti“. Įdomu tai, kad toninės kalbos taip pat veikia mūsų klausą. Tai įrodė absoliučios klausos tyrimai. Absoliuti klausa – tai gebėjimas tiksliai įdentifikuoti išsgirstus tonus. Absoliuti klausa Europoje ar Šiaurės Amerikoje yra sutinkama gana retai. Mažiau nei 1 iš 10 000 žmonių turi tokią klausą. Visai kitaip yra su gimtakalbiais kinais. Kinijoje 9 kartus daugiau žmonių turi tokį sugebėjimą. Visi kūdikystėje turėjome šį ypatingą sugebėjimą. Juo naudojomės tam, kad išmoktume teisingai kalbėti. Deja, bet dauguma vėliau šį gebėjimą praranda. Tonacija taip pat svarbi muzikoje. Ypač tose kultūose, kuriose kalbama tonine kalba. Ten tenka labai tiksliai laikytis melodijos. Kitaip graži meilės daina gali virsti absurdiška!

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Kalbos pokyčiai
Pasaulis, kuriame gyvename, keičiasi sulig kiekviena diena. Todėl ir mūsų kalba nestovi vietoje. Ji vystosi kartu su mumis ir todėl yra dinamiška. Pokyčiai gali paveikti visas kalbos sritis. Jie gali paveikti įvairius aspektus. Fonologiniai pokyčiai daro įtaką kalbos garsų sistemai. Vykstant semantiniams pokyčiams, kinta žodžių prasmė. Leksiniai pokyčiai veikia žodyną. Gramatiniai pokyčiai – gramatines konstrukcijas. Lingvistinių pokyčių priežastys gali būti įvairios. Neretai jos yra ekonominės. Kalbėtojai ir rašytojai nori taupyti laiką ir pastangas. Todėl jie supaprastina savo kalbą. Kalbų pokyčius taip pat gali skatinti inovacijos. Pavyzdžiui, kai tenka pavadinti naujai išrastus dalykus. Jiems reikalingi nauji pavadinimai, tad atsiranda naujų žodžių. Kalbų pokyčiai paprastai nėra planuojami. Tai natūralus ir savaime vykstantis procesas. Tačiau kalbėtojai taip pat gali savo kalba varijuoti sąmoniningai. Taip elgiamasi norint pasiekti tam tikrą efektą. Pokyčius taip pat skatina svetimų kalbų įtaka. Tai ypač akivaizdu globalizacijos laikais. Anglų kalba – tai labiausiai kitas kalbas veikianti kalba. Angliškų žodžių galima rasti beveik kiekvienoje kalboje. Jie vadinami anglicizmais. Kalbos pokyčiai buvo kritikuojami, jų buvo bijoma jau nuo senovės laikų. Tuo pat metu kalbos pokyčiai yra teigiamas požymis. Tie pokyčiai įrodo, kad mūsų kalba yra gyva – kaip ir mes!

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Kūdikiai skaito iš lūpų!
Kai kūdikiai mokosi kalbėti, jie sutelkia dėmesį į tėvų lūpas. Tai išsiaiškino raidos psichologijos tyrinėtojai. Kūdikiai pradeda skaityti iš lūpų būdami maždaug pusės metų amžiaus. Taip jie išmoksta tinkamai sudėti lūpas tariant žodžius. Kai vaikui sukanka vieneri, jie jau gali suprasti keletą žodžių. Tada jie vėl pradeda žiūrėti žmonėms į akis. Tai darydami jie surenka pakankamai daug svarbios informacijos. Žiūrėdami tėvams į akis, jie gali nustatyti, ar šie yra laimingi, ar liūdni. Taip jie susipažįsta su jausmų pasauliu. Pasidaro dar įdomiau, kai kas nors su jais ima kalbėti užsienietiškai. Tada kūdikiai vėl imasi skaityti iš lūpų. Taip jie išmoksta formuoti užsienietiškus žodžius. Todėl, kai kalbate su kūdikiais, visada į juos žiūrėkite. Taip pat kūdikiams mokantis kalbos būtinas dialogas. Dažnai tėvai atkartoja tai, ką sako kūdikiai. Taip kūdikiai sulaukia atsako. Tai jiems ypač svarbu. Tuomet jie žino, kad buvo suprasti. Toks patvirtinimas juos motyvuoja. Jie ir toliau smaginasi mokydamiesi kalbėti. Tad tik garso įrašų vaikams nepakanka. Tyrimai parodė, kad kūdikiai išties sugeba skaityti iš lūpų. Eksperimentų metu jiems buvo rodomas vaizdo įrašas be garso. Tie įrašai buvo daryti tiek gimtąja, tiek užsienio kalba. Kūdikiai daug ilgiau stebėjo įrašus gimtąja kalba. Jie akivaizdžiai kreipė į juos daugiau dėmesio. Tačiau pirmieji kūdikių žodžiai yra tokie patys visame pasaulyje. „Mama“ ir „tėtis“ – lengva ištarti visomis kalbomis!

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Mokymasis keičia smegenis
Sportuojantieji dažnai formuoja savo kūnus. Tačiau, pasirodo, kad galima treniruoti ir smegenis. Vadinasi, norint išmokti kalbos, reikia daugiau nei talento. Labai svarbu reguliariai praktikuotis. Praktika gali teigiamai paveikti smegenų struktūras. Žinoma, ypatingas talentas mokytis kalbų paprastai yra paveldimas. Vis dėlto intensyvūs pratimai gali pakeisti tam tikras smegenų dalis. Padidėja kalbos centras. Taip pat kinta daug besimokančių žmonių nervų ląstelės. Ilgai buvo manoma, kad smegenys nepakeičiamos. Buvo tikima, kad to, ko neišmokstame vaikystėje, taip niekada nebeišmoksime. Smegenų tyrinėtojai priėjo visiškai kitokių išvadų. Jie sugebėjo įrodyti, kad mūsų smegenys išlieka mitrios visą gyvenimą. Galima sakyti, kad jos veikia kaip raumuo. Todėl jos gali augti ir senyvame amžiuje. Smegenys apdoroja visą joms pateiktą medžiagą. Tačiau, kai smegenys treniruojamos, jos įsisavina medžiagą daug geriau. Tiksliau, jos dirba greičiau ir efektyviau. Šis principas galioja tiek jaunuoliams, tiek senyviems žmonėms. Tačiau smegenų treniravimui mokymasis nebūtinas. Skaitymas irgi laikomas gera praktika. Sudėtinga literatūra ypač lavina mūsų kalbos centrą. Ji praplečia mūsų žodyną. Be to, pagerėja mūsų kalbos pojūtis. Įdomu tai, kad kalbą apdoroja ne tik mūsų kalbos centras. Naują medžiagą taip pat apdoroja už motorinius įgūdžius atsakinga sritis. Todėl svarbu kuo dažniau smegenis stimuliuoti. Tad treniruokite savo kūną ir smegenis!

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Kalbos raida
Mes žinome, kodėl vieni su kitu kalbamės. Norime apsikeisti sumanymais ir suprasti vienas kitą. Tačiau, kaip būtent išsivystė kalba, nėra taip aišku. Egzistuoja kelios teorijos. Savaime aišku tai, kad kalba yra labai senas fenomenas. Norint kalbėti, būtini tam tikri fiziniai bruožai. Jie svarbūs norint suformuoti garsus. Net neandartaliečiai turėjo sugebėjimų pritaikyti savo balsus. Taip jie išsiskyrė iš gyvūnų. Be to, garsus ir tvirtas balsas buvo svarbus gynybai. Žmogus galėjo juo grąsinti arba išgąsdinti priešus. Tuo metu įrankiai jau buvo sukurti, o ugnis atrasta. Tos žinios turėjo būti kaip nors perduodamos. Kalba taip pat buvo svarbi medžiojant grupėse. Jau prieš 2 milijonų metų žmonės bendravo labai paprastai. Pirmieji lingvistiniai elementai buvo ženklai ir gestai. Tačiau žmonės norėjo bendrauti ir tamsoje. Dar svarbesnis buvo poreikis kalbėtis nežiūrint vienas į kitą. Todėl gestus pakeitė išsivystęs balsas. Kalba, tokia, kokią ją suprantame šiandien, gyvuoja bent 50 000 metų. Kai Homo sapiens paliko Afriką, jie paskleidė kalbą po visą pasaulį. Kalba, pasklidusi po skirtingus regionus, išsiskyrė į dalis. Taip atsirado įvairios kalbų šeimos. Tačiau jas tuo metu sudarė tik kalbų sistemos pagrindai. Pirmosios kalbos buvo daug paprastesnės nei šiandieninės. Toliau vystėsi jų gramatika, fonologija ir semantika. Galima sakyti, kad skirtingos kalbos turi skirtingus atsakymus. Tačiau klausimas visada buvo tas pats: kaip parodyti, ką galvoju?

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Kalbėjimas su savimi
Kai kas nors kalbasi su savimi, tai girdintiems būna keista. Tačiau kiekvienas taip darome, ir gana reguliariai. Psichologai mano, kad taip elgiasi 95% suaugusiųjų. Vaikai beveik visada žaisdami kalbasi su savimi. Todėl visiškai normalu su savimi kalbėtis. Tai tėra ypatinga bendravimo forma. Be to, kartais kalbėjimasis su savimi turi nemažai privalumų! Taip yra todėl, kad kalbėdami susidėliojame savo mintis. Kalbantis su savimi, pasigirsta vidinis mūsų balsas Tai taip pat galima pavadinti mąstymu garsiai. Išsiblaškę žmonės ypač mėgsta su savimi kalbėtis. Tam tikra jų smegenų sritis nėra pakankamai aktyvi. Todėl jie nėra tokie organizuoti. Kalbėjimasis su savimi – tai jų savipagalbos metodas. Kalbėjimasis su savimi taip pat gali padėti mums priimti sprendimus. Be to, tai padeda sumažinti stresą. Kalbantis su savimi lengviau susikoncentruoti, padidėja produktyvumas. Taip yra todėl, kad pasakyti ką nors garsiai trunka ilgiau nei pagalvoti. Kalbėdami tampame pastabesni savo mintimis. Lengviau įveikiame sunkius testus, kai juos spręsdami kalbamės su savimi. Tai įrodė įvairūs eksperimentai. Kalbėdamiesi su savimi suteikiame sau drąsos. Daugelis atletų kalbasi su savimi, kad geriau save motyvuotų. Deja, bet paprastai su savimi kalbamės esant blogai padėčiai. Todėl visuomet turėtume stengtis išlikti pozityvūs. Visuomet turėtume apgalvoti, ko iš tiesų norime. Taip savo kalbomis galime teigiamai paveikti veiksmus. Tik, deja, bet šitai veikia, jei išliekame realistai!

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Lingvistikos genijai
Daugelis yra patenkinti galėdami kalbėti viena užsienio kalba. Tačiau yra tokių, kurie kalba daugiau nei 70 kalbų. Visomis tomis kalbomis jie gali rišliai kalbėti ir taisyklingai rašyti. Egzistuoja žmonės-hiperpoliglotai. Daugiakalbystės fenomenas pastebimas jau daugelį amžių. Yra daug įrašų apie žmones su tokiu talentu. Kol kas nėra išsiaiškinta, iš kur kyla tokie sugebėjimai. Egzistuoja visokios mokslinės teorijos. Kai kurie mano, kad daugiakalbių žmonių smegenys yra kitokios. Tas skirtumas pastebimas Broko srityje. Šioje srityje gimsta kalba. Daugiakalbių žmonių smegenyse šioje srityje ląstelės susiskirsčiusios kitaip. Todėl yra tikimybė, kad jie informaciją apdoroja geriau. Tačiau trūksta tolimesnių tyrimų, kurie patvirtintų šią teoriją. Galbūt didžiausią įtaką daro tiesiog išskirtinė motyvacija. Vaikai užsienio kalbų išmoksta labai greitai iš kitų vaikų. Taip yra todėl, kad žaisdami jie nori įsilieti. Jie nori tapti grupės dalimi ir bendrauti. Tad jų mokymosi sėkmė priklauso nuo noro įsilieti. Kita teorija teigia, kad mokantis auga smegenų masės. Tad kuo daugiau mokomės, tuo lengviau mokytis. Panašias kalbas visada lengviau išmokti. Tad kalbantieji danų kalba, greitai išmoksta švedų ir norvegų. Daugelis klausimų vis dar neatsakyti. Tačiau visiškai aišku, kad intelektas čia nesvarbus. Kai kurie žmonės moką daug kalbų nepaisant žemo intelekto. Tačiau net didžiausi genijai turi laikytis disciplinos. O tai juk šiek tiek guodžia, ar ne?

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Talentingas kūdikis-lingvistas
Dar prieš prabildami kūdikiai daug išmano apie kalbas. Tai parodė dauguma eksperimentų. Specialiose laboratorijose yra tyrinėjama vaikų raida. Ten taip pat tyrinėjama ir tai, kaip jie mokosi kalbų. Kūdikiai yra daug protingesni nei manėme anksčiau. Net būdami šešių mėnesių amžiaus, jie turi daug lingvistinių sugebėjimų. Pavyzdžiui, jie gali atpažinti savo gimtąją kalbą. Prancūzų ir vokiečių vaikai į tam tikrą toną reaguoja skirtingai. Kitoks kirčiavimas sulaukia kitokios reakcijos. Tad kūdikiai jaučia kalbos tonaciją. Labai maži vaikai taip pat gali įsiminti kelis žodžius. Tėvai atlieka labai svarbų vaidmenį vaikų kalbos raidoje. Mat vaikams iškart po gimimo būtinas bendravimas. Jie nori bendrauti su mama ir tėčiu. Tačiau bendravimą turėtų lydėti teigiamos emocijos. Tėvai neturėtų patirti streso kalbėdami su savo vaikais. Taip pat negerai kalbėtis su jais tik kartais. Stresas arba tyla gali neigiamai paveikti kūdikius. Jų kalbos raida gali būti neigiamai paveikta. Kūdikiai mokytis pradeda dar būdami mamos pilve! Dar prieš gimdami jie reaguoja į kalbą. Jie gali tiksliai suvokti akustinius signalus. Po gimimo jie gali tuos signalus atpažinti. Dar negimę vaikai taip pat jau gali išmokti kalbos ritmo. Kūdikiai jau gimdoje girdi mamos balsą. Tad galima kalbėtis su dar negimusiais vaikais. Tik nepersistenkite... Vaikas turės pakankamai laiko pasipraktikuoti po gimimo!