▓▓ Išskirtinis lietuvis ▓▓

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Gyvūnų kalba
Kai norime save išreikšti, naudojame kalbą. Gyvūnai irgi turi nuosavą kalbą. Ir jie ja naudojasi lygiai taip pat kaip ir mes. Tiksliau, jie bendrauja, kad apsikeistų informacija. Kiekviena gyvūnų rūšis turi nuosavą kalbą. Net termitai bendrauja tarpusavyje. Kai iškyla pavojus, jie prisiglaudžia prie žemės. Taip jie vienas kitą įspėja. Kiti gyvūnai švilpia artindamiesi prie priešų. Bitės kalba šokiais. Taip jos parodo kitoms bitėms, kai yra ko nors užkąsti. Banginiai skleidžia garsus, kurie gali būti girdimi už 5000 kilometrų. Jie bendrauja ypatingomis dainomis. Drambliai irgi siunčia vieni kitiems akustinius signalus. Tačiau žmonės jų negirdi. Daugelio gyvūnų kalba labai sudėtinga. Ji susideda iš įvairių ženklų kombinacijos. Gyvūnai pasitelkia akustinius, cheminius ir optinius signalus. Be viso to, gyvūnai naudoja įvairius gestus. Žmonės jau išmoko naminių gyvūnų kalbą. Jie žino, kada jų šunys patenkinti. Žmonės supranta, kada katės nori būti paliktos ramybėje. Tačiau šunys ir katės kalba labai skirtingomis kalbomis. Daugelis signalų netgi yra visiškai priešingi. Ilgą laiką buvo manoma, kad šunys ir katės tiesiog vieni kitų nekenčia. Tačiau iš tiesų jie vieni kitų nesupranta. O dėl to ir kyla kačių ir šunų bėdos. Tad dėl nesusipratimų pykstasi net gyvūnai...

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Universali anglų kalba
Anglų kalba yra labiausiai pasaulyje paplitusi kalba. Tačiau mandarinų, arba standartinė kinų kalba, turi daugiausia gimtakalbių. Anglų kalba gimtoji „tik“ 350 milijonams žmonių. Tačiau ji labiausiai veikia kitas kalbas. Nuo XX a. vidurio anglų kalba tapo daug svarbesnė. Tam daugiausia įtakos turėjo JAV galios augimas. Daugelyje šalių anglų kalba yra pirmoji užsienio kalba mokoma mokyklose. Tarptautinės organizacijos anglų kalbą naudoja kaip oficialią. Anglų kalba taip pat yra daugelio šalių oficialioji arba bendroji kalba. Vis dėlto gali būti, kad greitai šias funkcijas perims kitos kalbos. Anglų kalba priklauso vakarų germanų kalboms. Todėl ji artima vokiečių kalbai. Tačiau per pastaruosius 1000 metų ji žymiai pasikeitė. Anksčiau anglų kalba turėjo linksniuotes. Dabar dauguma galūnių prarado gramatines funkcijas. Todėl anglų kalba gali būti laikoma viena iš izoliuojančių kalbų. Tokios kalbos panašesnės labiau į kinų nei į vokiečių. Ateityje anglų kalba bus dar labiau supaprastinta. Netaisyklingi veiksmažodžiai greičiausiai išnyks. Anglų kalba yra paprasta palyginus su kitomis indoeuropiečių kalbomis. Tačiau rašyba labai sudėtinga. Taip yra todėl, kad rašyba labai skiriasi nuo tarimo. Anglų kalbos rašyba išliko tokia pati daugelį amžių. Tačiau tarimas ganėtinai pasikeitė. Mes teberašome taip kaip buvo kalbama 1400 metais. Taip pat ir tarimas nėra reguliarus. Vien raidžių kombinacija ough gali būti tariama 6 būdais! Pasitikrinkite! Thorough, thought, through, rough, bough, cough.

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Greitos kalbos, lėtos kalbos
Pasaulyje egzistuoja 6000 kalbų. Tačiau visų jų funkcija ta pati. Jos mums padeda keistis informacija. Kiekvienoje kalboje tai daroma įvairiais būdais. Kadangi kiekviena kalba vadovaujasi savo taisyklėmis. Taip pat skiriasi ir greitis, kuriuo kalbama. Lingvistai tai įrodė atlikdami įvairius tyrimus. Tam buvo pasitelktos ir į įvairias kalbas išverstos trumpos žinutės. Jas turėjo garsiai perskaityti gimtakalbiai. Rezultatai buvo aiškūs. Japonų ir ispanų kalbos yra greičiausios. Per sekundę jomis pasakomi beveik 8 skiemenys. Kinų kalba daug lėtesnė. Kinai ištaria vos 5 skiemenis per sekundę. Greitis priklauso nuo skiemenų sudėtingumo. Jei skiemenys sudėtingi, kalbėjimas trunka ilgiau. Pavyzdžiui, vokiečių kalboje skiemenį sudaro 3 garsai. Todėl vokiškai kalbama atitinkamai lėčiau. Greitas kalbėjimas dar nereiškia, kad tuo daug pasakoma. Atvirkščiai! Greitai ištariami skiemenys savyje turi nedaug informacijos. Nors japonai kalba greitai, informacijos perduodama nedaug. Kita vertus, „lėtoji“ kinų kalba keliais žodžiais pasako daug daugiau. Anglų kalbos skiemenyse taip pat yra daugiau informacijos. Įdomu tai, kad visos tyrinėtos kalbos buvo beveik vienodai efektyvios. Vadinasi, kad tas, kuris kalba lėtai, pasako daugiau. O tas, kas kalba greitai, naudoja daugiau žodžių. Galiausiai, visi maždaug vienu metu pasiekia savo tikslą.

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Baskų kalba
Ispanijoje pripažįstamos keturios kalbos. Ispanų, katalonų, galisų ir baskų. Baksų kalba vienintelė neturi šaknų romanų kalbų šeimoje. Ja kalbama Ispanijos ir Prancūzijos sienos srityje. Baskų kalba kalba apie 800 tūkst. žmonių. Ji laikoma seniausia kalba Europoje. Tačiau jos kilmė vis dar nėra aiški. Lingvistams baskų kalba vis dar tebėra mįslė. Baskų kalba taip pat yra viena iš izoliuotųjų Europos kalbų. O tai reiškia, kad genetiškai ji nėra susijusi su jokia kita kalba. To priežastimi gali būti geografinė padėtis. Baskai visada gyveno izoliuoti kalnų ir pakrančių. Todėl jų kalba išliko net po indoeuropiečių invazijos. Terminas Basques susijęs su lotynu žodžiu vascones. Baskai save vadina Euskaldunak arba baskų kalbos kalbėtojais. Tai rodo jų tvirtą ryšį su savo kalba Euskara. Euskara daugelį amžių buvo perduodama žodžiu. Todėl išliko labai nedaug rašytinių šaltinių. Ši kalba vis dar nėra visiškai standartizuota. Daugelis baskų kalba dviem ar net daugiau kalbų. Tačiau jie taip pat išlaiko gyvą baskų kalbą. Baskų regionas yra autonomiškas regionas. Tai palengvina kalbos politikos kūrimo ir kultūros palaikymo procesą. Vaikai gali rinktis baskų arba ispanų išsilavinimą. Taip pat yra daug tipiškų baskų sporto rūšių. Tad baskų kultūra ir kalba turi ateitį. Beje, visas pasaulis žino vieną baskų kalbos žodį. Tai „El Che“ pavardė... Teisingai, Guevara!

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Maltiečių kalba
Daugelis europiečių, norinčių patobulinti anglų kalbą, keliauja į Maltą. Taip yra todėl, kad anglų kalba yra oficiali Europos mikrovalstyvių kalba. O Malta žinoma dėl daugelio savo kalbų mokyklų. Tačiau lingvistams ši šalis įdomi ne dėl to. Jie domisi Malta dėl kitos priežasties. Maltos republika turi kitą oficialią kalbą – maltiečių. Ta kalba susikūrė iš arabų dialekto. Todėl maltiečių kalba yra vienintelė semitinė kalba Europoje. Sintaksė ir fonologija vis dėlto skiriasi nuo arabų kalbos. Maltiečių kalba taip pat naudoja lotyniškas raides. Tačiau maltiečių abėcėlėje yra kelios ypatingos raidės. Taip pat joje nėra raidžių c ir y. Maltiečių žodyne nemažai elementų iš kitų kalbų. Be arabų, didelę įtaką daro italų ir anglų kalbos. Tačiau taip pat jai įtaką darė finikiečių ir kartaginiečių kalbos. Todėl kai kurie tyrinėtojai maltiečių kalba vadina arabų kreolų kalba. Per visą savo istoriją Malta buvo okupuota įvairių valstybių. Daugelis jų paliko savo žymes Maltos, Gozo ir Komino salose. Ilgą laiką maltiečių kalba buvo tik šnekamoji kalba. Tačiau ji visada išliko gimtąja „tikrųjų“ maltiečių šeima. Ji irgi buvo perduodama tik žodžiu. Tik XIX a. žmonės pradėjo šia kalba rašyti. Šiandien šia kalba kalba apie 330 tūkst. žmonių. Nuo 2004 m. Malta priklauso Europos Sąjungai. Tad maltiečių kalba yra viena iš oficialių Europos kalbų. Tačiau maltiečiams kalba yra tiesiog jų kultūros dalis. Jie būna labai patenkinti, kai užsieniečiai nori išmokti maltiečių kalbą. Maltoje iš tiesų yra pakankamai daug kalbų mokyklų...

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Kalba ir muzika
Muzika – tai pasaulinis fenomenas. Visi pasaulio žmonės kuria muziką. Muzika suprantama visose kultūrose. Tai įrodė moksliniai tyrimai. Jų metu izoliuotoje gentyje buvo grojama vakarų muzika. Toji Afrikos gentis neturėjo jokio priėjimo prie modernaus pasaulio. Tačiau jie atpažindavo, kurios dainos buvo linksmos, o kurios liūdnos. Dar kol kas nebuvo ištyrinėta to priežastis. Tačiau muzika yra kalba be sienų. Ir kažkaip visi sugebame teisingai ją interpretuoti. Vis dėlto muzika neturi evoliucinio pranašumo. Tai, kad mes ją suprantame, yra susiję su mūsų kalba. Mat muzika ir kalba priklauso kartu. Smegenys muziką ir kalbą apdoroja panašiai. Jos panašiai funkcionuoja. Susideda iš tonų ir garsų, sekančių konkrečiomis taisyklėmis. Net kūdikiai supranta muzika, jie to išmoksta dar gimdoje. Jie girdi savo mamos kalbos melodiją. O gimę jie gali suprasti muziką. Galima sakyti, kad muzika imituoja kalbų melodiją. Per kalbos ir muzikos greitį išreiškiamos emocijos. Tad naudodamiesi savo lingvistinėmis žiniomis, suprantame emocijas muzikoje. Todėl muzikalūs žmonės dažnai lengviau mokosi kalbų. Daugelis muzikantų kalbas įsimena lyg melodijas. Taip jiems lengviau jas įsiminti. Įdomu tai, kad lopšinės visame pasaulyje skamba labai panašiai. Tai įrodo, kad muzikos kalba yra tarptautinė kalba. Taip pat tai turbūt pati gražiausia iš visų kalbų...

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Kalbą veikia genai
Kalba, kuria kalbame, priklauso nuo mūsų kilmės. Tačiau už kalbą taip pat atsakingi ir genai. Tokią išvadą padarė škotų tyrinėtojai. Jie tyrinėjo anglų ir kinų kalbos skirtumus. Tyrimų metu jie išsiaiškino, kad genai irgi turi reikšmę. Jie daro įtaką mūsų smegenų vystymuisi. Genai paveikia mūsų smegenų struktūras. Todėl mūsų gebėjimai išmokti kalbą yra sąlygoti. Tam svarbūs yra du genai. Jei trūksta vieno geno, vystosi toninės kalbos. Tad žmonės be šių genų kalba toninėmis kalbomis. Toninėse kalbose žodžių reikšmę nulemia tonacija. Viena iš toninių kalbų yra kinų. Tačiau, jei tam tikro geno varianto yra daug, vystosi kitos kalbos. Anglų kalba nėra toninė. Šio geno variantai pasiskirstę netolygiai. Vadinasi, pasaulyje jie pasitaiko skirtingu dažnumu. Tačiau kalbos išlieka tik tada, kai yra perduodamos. Tam būtina, kad vaikai galėtų imituoti savo tėvų kalbą. Tad jie turi turėti galimybę gerai išmokti kalbą. Tik taip kalba bus perduodama iš kartos į kartą. Senesnis geno variantas atsakingas už toninės kalbos sklidimą. Tad, matyt, praeityje toninių kalbų buvo daugiau. Vis dėlto negalima pernelyg išaukštinti genetikos. Mat genai tėra sudedamoji kalbų raidos dalis. Nėra geno anglų kalbai ar kinų kalbai. Bet kas gali išmokti bet kurią kalbą. Tam reikalingi ne genai, o smalsumas ir disciplina!

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Kalbų ateitis
Daugiau nei 1,3 milijardų žmonių kalba kinų kalba. Todėl kinų kalba turi daugiausiai gimtakalbių pasaulyje. Ji ir tolimoje ateityje išliks daugiausiai gimtakalbių turinčia kalba. Kitų kalbų ateitis neatrodo tokia gera. Dauguma jų išnyks. Šiuo metu pasaulyje kalbama 6000 kalbų. Tačiau ekspertai mano, kad daugumai jų gresia išnykimas. Išnyks apie 90% kalbų. Dauguma jų išnyks dar šiame amžiuje. Vadinasi, kasdien bus prarandama po kalbą. Ateityje taip pat pasikeis atskirų kalbų reikšmė. Anglų kalba vis dar yra antroje vietoje. Tačiau gimtakalbių skaičius išliks ne toks pats. Už skaičiaus pokytį atsakinga demografinė raida. Po kelių dešimtmečių dominuos kitos kalbos. Indų/urdu ir arabų kalbos netrukus užims antrą ir trečią vietas. Anglų kalba atsidurs ketvirtojoje vietoje. Vokiečių kalba visiškai išnyks iš populiariausiųjų dešimtuko. O malajų kalba ims priklausyti pačių svarbiausiųjų sąrašui. Kol mirs vienos kalbos, pasirodys kitos. Tai bus hibridinės kalbos. Šie lingvistiniai hibridai dažniausiai bus naudojami miestuose. Taip pat išsivystys nauji kalbų variantai. Tad ateityje egzistuos įvairios anglų kalbos formos. Visame pasaulyje pastebimai padaugės dvikalbių. Kaip kalbėsime ateityje, nėra aišku. Tačiau net po 100 metų egzistuos skirtingos kalbos. Tad žmonės dar ne greitai liausis mokęsi...

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Paveikslėlių kalba
Yra toks vokiškas posakis: „Paveikslėlis vertas tūkstančio žodžių“. Vadinasi, paveikslėliai dažnai yra suprantami greičiau nei kalba. Jie taip pat geriau perduoda emocijas. Todėl reklamose naudojama daug paveikslėlių. Paveikslėliai veikia kitaip nei kalba. Jie vienu metu mums parodo iškart kelis dalykus ir parodo juos visumoje. Tai reiškia, kad bendras vaizdas turi tam tikrą efektą. Kalbant reikia daugiau žodžių. Tačiau vaizdai ir kalba priklauso kartu. Mums reikalinga kalba tam, kad apibūdintumėme paveikslą. Tačiau dauguma tekstų pirmiausia yra suprantami per paveikslėlius. Lingvistai tyrinėja ryšį tarp paveikslėlių ir kalbos. Taip pat iškyla klausimas, ar paveikslėliai yra atskira kalbos rūšis. Jei kas nors yra tik nufilmuojama, mes galime žvelgti į paveikslėlius. Tačiau filmo žinia nėra konkreti. Jei paveikslėlis atlieka kalbos funkciją, jis turi būti aiškus. Kuo mažiau parodoma, tuo aiškesnė yra žinia. Geras to pavyzdys – piktogramos. Piktogramos – tai paprasti ir aiškūs simboliai. Jie pakeičia žodinę kalbą ir todėl yra vizualios komunikacijos forma. Pavyzdžiui, visi žino, kaip atrodo „rūkyti draudžiama“ piktograma. Joje vaizduojama perbraukta cigaretė. Dėl globalizacijos, paveikslėliai įgauna daug svarbesnį vaidmenį. Tačiau paveikslėlių kalbą taip pat reikia studijuoti. Ji nėra suprantama visame pasaulyje, nors daug kam atrodo atvirkščiai. Taip yra todėl, kad mūsų kultūra veikia mūsų supratimą. Tai, ką matome, priklauso nuo daugelio skirtingų veiksnių. Tad, kai kurie žmonės mato ne cigaretes, o tik juodas linijas.

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Išlieka tik stipriausi žodžiai!
Retai vartojami žodžiai keičiasi daug dažniau nei dažnai vartojamieji. Tam įtaką gali daryti evoliucijos dėsniai. Bendri genai bėgant laikui keičiasi rečiau. Jų forma daug stabilesnė. Pasirodo, taip pat nutinka ir su žodžiais! Atliekant tyrimus buvo pasitelkti anglų kalbos veiksmažodžiais. Buvo lyginamos dabartinės ir senosios jų formos. Anglų kalboje dešimt populiariausių veiksmažodžių buvo netaisyklingi. Daugelis kitų veiksmažodžių yra taisyklingi. Tačiau Viduramžiais, daugelis veiksmažodžių vis dar buvo netaisyklingi. Tad retai naudojami netaisyklingi veiksmažodžiai tapo taisyklingais. Po 300 metų anglų kalboje vargiai liks netaisyklingų veiksmažodžių. Kiti tyrimai rodo, kad kalbos yra pasirenkamos lyg genai. Tyrinėtojai lygino skirtingų kalbų dažniausiai pasitaikančius žodžius. Galiausiai jie išrinko žodžius, kurie reiškia tą patį. Pavyzdžiui, tokiems žodžiams priklausė: water, Wasser, vatten. Šie žodžiai turi tą pačią šaknį ir todėl yra vienas į kitą panašūs. Kadangi šie žodžiai yra svarbiausi, jie dažnai vartojami visose kalbose. Taip jie sugebėjo išlaikyti savo formą ir šiandien tebėra rašomi panašiai. Mažiau reikalingi žodžiai keičiasi daug greičiau. O tiksliau, jie pakeičiami kitais žodžiais. Retai vartojamii žodžiai įvairiose kalbose atrodo skirtingai. Kodėl retai vartojami žodžiai keičiasi, vis dar nėra aišku. Gali būti, kad jie dažnai vartojami neteisingai arba yra neteisingai ištariami. Taip yra todėl, kad kalbėtojai jų gerai neišmano. O galbūt taip yra todėl, kad svarbiausi žodžiai visada turi likti tokie patys. Tik tuomet galime teisingai juos suprasti. O žodžiai yra skirti tam, kad būtų suprasti...