▓▓ Išskirtinis lietuvis ▓▓

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Ar egzistuoja universali gramatika?
Kai išmokstame kalbą, taip pat išmokstame ir jos gramatiką. Kai vaikai išmoksta savo gimtąją kalbą, tai nutinka automatiškai. Jie nepastebi, kaip jų smegenis išmoksta įvairias taisykles. Nepaisant to, jie savo gimtąją kalbą išmoksta nuo pat pradžių. Kadangi egzistuoja daug kalbų, egzistuoja ir daug gramatikų. Tačiau ar egzistuoja universali gramatika? Mokslininkai ilgą laiką bandė atsakyti į šį klausimą. Naujausi tyrimai gali suteikti atsakymą. Smegenų tyrėjai padarė įdomų atradimą. Jie paprašė eksperimento dalyvių studijuoti gramatikos taisykles. Tie dalyviai priklausė kalbų mokyklai. Jie mokėsi japonų arba italų kalbas. Pusė gramatikos taisyklių buvo visiškai išgalvotos. Tačiau dalyviai to nežinojo. Pasimokius, studentams buvo duodami sakiniai. Jie turėjo nustatyti, ar teisingi buvo tie sakiniai. Kol jie bandė tai nuspręsti, buvo analizuojami jų smegenys. Tyrėjai matavo jų smegenų aktyvumą. Taip jie galėjo sužinoti, kaip smegenys reaguoja į sakinius. Ir, pasirodo, kad mūsų smegenys reaguoja į gramatiką! Apdorojant kalbą, aktyvuojamos tam tikros smegenų sritys. Viena tų sričių yra Broko sritis. Ji yra kairiajame pusrutulyje. Kai studentai susidūrė su tikromis gramatikos taisyklėmis, ta sritis buvo labai aktyvi. Tačiau, kai jie mokėsi išgalvotas taisykles, aktyvumas žymiai sumažėjo. Tad gali būti, jog visos gramatikos sistemos turi tą patį pagrindą. Vadovaujasi tais pačiais principais. O tie principai gali būti mums įgimti…

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Gimtoji kalba – visada pati svarbiausia
Gimtoji kalba – pirmoji, kurios išmokstame. Tai nutinka savaime, mes to net nepastebime. Daugelis žmonių turi tik vieną gimtąją kalbą. Visos kitos kalbos yra studijuojamos kaip užsienio kalbos. Žinoma, yra tokių, kurie auga kalbėdami keliomis kalbomis. Tačiau paprastai tomis kalbomis jie kalba nevienodai rišliai. Dažnai kalbos irgi yra naudojamos nevienodai. Pavyzdžiui, viena kalba yra naudojama darbe. Kita – namie. Kaip puikiai kalbame tam tikra kalba, priklauso nuo daugelio veiksnių. Kai kalbos mokomės būdami vaikai, paprastai išmokstame išties gerai. Tais gyvenimo metais mūsų kalbos centras veikia efektyviausiai. Taip pat svarbu, kaip dažnai kalbame ta kalba. Kuo dažniau kalbą vartojame, tuo geriau kalbame. Tačiau tyrėjai mano, kad dviem kalbom vienodai gerai kalbėti neįmanoma. Viena kalba visada yra svarbesnė. Eksperimentai patvirtina šią hipotezę. Tyrimo metu buvo tiriami įvairūs žmonės. Pusė dalyvių puikiai kalbėjo dviejomis kalbomis. Kinų kalba buvo gimtoji, o anglų – antroji kalba. Kita pusė dalyvių kaip gimtąja kalbėjo tik anglų kalba. Tyrimo dalyviai turėjo išspręsti paprastas užduotis anglų kalba. Jiems tai darant buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Dalyvių smegenų aktyvumas skyrėsi! Dvikalbių studentų smegenyse ypač aktyvi buvo viena sritis. Vienakalbių studentų smegenyse to aktyvumo nebuvo. Abi grupės užduotį išsprendė vienodai greitai ir gerai. Nepaisant to, kinai vis tiek viską vertė į savo gimtąją kalbą…

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Tas, kas nori kalbėti, turi rašyti!
Mokytis užsienio kalbą nevisada yra lengva. Mokiniams iš pradžių sunkiausia kalbėti. Daugelis neturi drąsos kalbėti nauja kalba. Jie pernelyg bijo suklysti. Tokiems mokiniams padėti gali rašymas. Nes tas, kas nori išmokti kalbėti, turėtų kuo daugiau rašyti¡ Rašymas padeda prisitaikyti prie naujos kalbos. Tam yra daug priežasčių. Rašymas skiriasi nuo kalbėjimo. Tai daug sudėtingesnis procesas. Rašydami mes užtrunkame daugiau laiko svarstydami, kuriuos žodžius naudoti. Todėl mūsų smegenys dirba su nauja kalba daug intensyviau. Rašydami esame daug labiau atsipalaidavę. Niekas nelaukia mūsų atsakymo. Tad iš lėto liaujamės bijoję kalbos. Be to, rašymas skatina kūrybingumą. Mes jaučiamės laisvesni ir daugiau žaidžiame su kalba. Rašymas taip pat suteikia mums daugiau laiko nei kalbėjimas. Ir padeda mūsų atminčiai! Tačiau didžiausias rašymo privalumas yra beasmenė forma. Tai leidžia iš arčiau patyrinėti mūsų žodžių pasekmes. Mes viską aiškiai priešais save matome. Taip galime patys išsitaisyti klaidas ir tuo pačiu mokytis. Ką rašote naująja kalba, teoriškai nėra svarbu. Svarbiausia reguliariai rašyti. Jei norite pasipraktikuoti, galite pasieškoti susirašinėjimo draugo užsienyje. O tada kada nors galėtumėte susitikti realybėje. Pamatysite: dabar kalbėti bus daug lengviau!

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Kūnai reaguoja į kalbą
Kalbą apdoroja mūsų smegenys. Klausantis ar skaitant aktyvuojamos mūsų smegenys. Jų aktyvumas gali būti matuojamas įvairiais metodais. Tačiau į lingvistinius stimulus reaguoja ne tik mūsų smegenys. Pastarieji tyrimai parodė, kad kalba taip pat veikia mūsų kūnus. Mūsų kūnas reaguoja, kai išgirstame arba perskaitome tam tikrus žodžius. O ypač žodžius, apibūdinančius fizines reakcijas. Puikus pavyzdys yra šypsena. Kai perskaitome šį žodį, judiname savo „šypsenos raumenis“. Neigiami žodžiai taip pat turi pastebimą efektą. Tokio žodžio pavyzdys yra žodis skausmas. Kai perskaitome šį žodį, mūsų kūnas į jį reaguoja kaip į skausmą. Galima sakyti, kad mes imituojame tai, ką perskaitome ar išgirstame. Kuo gyvesnė kalba, tuo labiau į ją reaguojame. Todėl tikslus apibūdinimas sulaukia stiprios reakcijos. Vieno tyrimo metu buvo matuojama ta kūno reakcija. Dalyviams buvo rodomi įvairūs žodžiai. Vieni žodžiai buvo teigiami, kiti – neigiami. Testo metu keitėsi dalyvių veido išraiškos. Keitėsi lūpų ir kaktos judesiai. Tai įrodo, kad kalba mus stipriai veikia. Žodžiai – tai daugiau nei bendravimo būdas. Mūsų smegenys transformuoja kalbą į kūno kalbą. Kaip visa tai vyksta, kol kas nėra ištirta. Gali būti, kad tyrimo rezultatai turės tam tikrą poveikį. Gydytojai aptarinėja kaip geriau gydyti pacientus. Mat dauguma sergančiųjų turi iškęsti ilgą terapiją. Šis procesas reikalauja daug kalbų…

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Aklieji daug geriau supranta kalbą
Tie, kas prastai mato, geriau girdi. Tai jiems padeda lengviau tvarkytis kasdieniame gyvenime. Tačiau aklieji taip pat daug geriau apdoroja kalbą! Tai patvirtino daugelis mokslinių tyrimų. Tyrėjai davė dalyviams klausytis įrašų. Juose buvo specialiai pagreitinta kalba. Nepaisant to, akli dalyviai juos suprato. Tačiau matantiems dalyviams tai nesisekė. Kalbėjimo greitis jiems buvo per didelis. Kito eksperimento rezultatai buvo panašūs. Matantieji ir aklieji dalyviai klausėsi įvairių sakinių. Kiekvienas sakinys buvo šiek tiek pakeistas. Paskutinis žodis buvo keičiamas nieko nereiškiančiu žodžiu. Dalyviai turėjo įvertinti sakinius. Jie turėjo nuspręsti, ar sakiniai buvo įprasti ar beprasmiai. Kol jie skaitė sakinius, buvo analizuojamos jų smegenys. Tyrinėtojai matavo tam tikras smegenų bangas. Tuomet jie galėjo matyti, kaip greitai smegenys sprendė užduotį. Aklųjų smegenyse vienas signalas pasirodydavo labai greitai. Tas signalas reiškė, kad sakinys buvo analizuojamas. Matančiųjų smegenyse tas signalas pasirodydavo daug vėliau. Kol kas neaišku, kodėl aklieji signalus apdoroja efektyviau. Tačiau mokslininkai turi teoriją. Jie mano, kad aklųjų smegenys tam tikrą sritį naudoja daug intensyviau. Tai sritis, kuria matantieji apdoroja vizualią informaciją. Ši sritis aklųjų nėra naudojama. Tad ji yra „laisva“ kitai veiklai. Dėl šios priežasties aklieji geriau supranta kalbą…

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Ką mums sako žodžiai
Pasaulyje egzistuoja milijonai knygų. Nieks nežino, kiek jų iš viso parašyta. Knygose saugoma labai daug žinių. Jei kas nors jas visas perskaitytų, apie gyvenimą sužinotų labai daug . Mat knygos mums parodo, kaip gyvenimas keičiasi. Kiekviena era turėjo savo knygas. Jas skaitydami galime sužinoti, kas žmonėms buvo svarbu. Deja, bet visų knygų perskaityti negali niekas. Šiuolaikinės technologijos tegali padėti jas analizuoti. Pasitelkiant skaitmenines technologijas, knygos gali būti saugomos kaip duomenys. Vėliau analizuojamas jų turinys. Taip lingvistai gali nustatyti, kaip keitėsi kalba. Dar įdomiau yra skaičiuoti žodžių dažnį. Tai darant galima išsiaiškinti tam tikrų žodžių svarbą. Mokslininkai išstudijavo daugiau nei 5 milijonus knygų. Tai buvo pastarųjų penkių šimtmečių knygos. Iš viso 500 milijardų žodžių. Žodžių dažnis parodo, kaip žmonės gyveno anksčiau ir dabar. Kalboje atsispindi idėjos ir mados. Pavyzdžiui, žodis vyrai per laiką prarado dalį reikšmės. Šiandien jis naudojamas ne taip dažnai kaip anksčiau. Tačiau žodžio moterys dažnumas padidėjo. Taip pat iš žodžių galima sužinoti, ką mes mėgome valgyti. Šeštame dešimtmetyje labai svarbus žodis buvo ledai. Vėliau populiaresniais tapo pica ir makaronai. Pastaraisiais metais sušiai tapo dominuojančiu žodžiu. Turime gerų naujienų visiems kalbos mylėtojams… Mūsų kalba kasdien pasipildo naujų žodžių!

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Kūrybiška kalba
Šiandien kūrybiškumas yra svarbus dalykas. Visi nori būti kūrybiški. Kūrybiški žmonės yra laikomi protingais. Mūsų kalba irgi turėtų būti kūrybiška. Anksčiau žmonės stengėsi kalbėti kuo taisyklingiau. Šiandien jie turi kalbėti kuo kūrybiškiau. Reklama ir naujosios medijos yra to pavyzdys. Jos parodo, kaip galima žaisti su kalba. Per pastaruosius 50 metų kūrybingumo svarba išaugo. Šis fenomenas domina ir tyrėjus. Psichologai, švietėjai ir filosofai tyrinėja kūrybinį procesą. Kūrybiškumas apibūdinamas kaip sugebėjimas sukurti ką nors nauja. Tad kūrybiškas kalbėtojas kuria naujas lingvistines formas. Tai gali būti žodžiai arba gramatinės struktūros. Studijuodami kūrybišką kalbą, lingvistai gali nustatyti, kaip keičiasi kalba. Tačiau ne visi supranta naujuosius lingvistinius elementus. Tam, kad suvoktumėte kūrybišką kalbą, turite išmanyti kalbą. Turite žinoti, kaip ta kalba funkcionuoja. Taip pat reikia būti susipažinus su pasauliu, kuriame gyvena jos kalbėtojai. Tik tada galima suprasti, ką norėta pasakyti. To pavyzdys yra paauglių slengas. Vaikai ir jaunuoliai visuomet išranda naujų žodžių. Suaugusieji neretai jų nesupranta. Šiandien yra leidžiami paauglių slengą aiškinantys žodynai. Tačiau slengas paprastai pasensta pasikeitus kartai! Tačiau kūrybiškos kalbos galima išmokti. Tam yra sukuriami specialūs kursai. Svarbiausia mokymosi taisyklė: pasitelkite vidinį savo balsą!

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Kalbėjimas įmanomas dėl genetinės mutacijos
Žmogus – vienintelis kalbėti galintis žemės padaras. Tai jį išskiria iš kitų gyvūnų ir augalų. Žinoma, gyvūnai ir augalai taip pat vienas su kitu bendrauja. Tačiau jie nekalba kompleksine skiemenų kalba. Tad, kodėl žmonės gali kalbėti? Norint kalbėti, būtini tam tikri fiziniai bruožai. Tie fiziniai bruožai būdingi tik žmonėms. Tačiau tai nereiškia, kad juos išvystė žmonės. Evoliucijos istorijoje niekas nevyksta be priežasties. Kažkada žmogus pradėjo kalbėti. Kol kas nežinome, kada tiksliai tai nutiko. Tačiau kažkas turėjo nutikti, kad žmonės pradėtų kalbėti. Tyrinėtojai mano, kad už tai atsakinga genetinė mutacija. Antropologai sulygino įvairių gyvų padarų genus. Gerai žinoma, kad kalbai įtaką daro tam tikras genas. Tie, kurių šis genas pažeistas, sunkiai kalba. Jie negali gerai savęs išreikšti ir jiems sunku suprasti žodžius. Šis genas buvo analizuojamas žmonėse, beždžionėse ir pelėse. Žmogaus ir šimpanzės kalbos genas labai panašus. Pastebimi tik du nedideli skirtumai. Tačiau šie skirtumai smegenyse turi didelę reikšmę. Kartu su kitais genais, jie veikia tam tikrą smegenų veiklą. Todėl žmonės gali kalbėti, o beždžionės – ne. Tačiau žmonių kalbos paslaptis kol kas dar nėra įminta. Kad pradėtume kalbėti, vien genų mutacijos nepakanka. Tyrėjai implantavo žmogaus geno variantą pelėms. Tačiau tai joms nesuteikė sugebėjimo kalbėti. Vis dėlto jų cypimas buvo išties triukšmingas!

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Kalbos kodų perjungimas
Vis daugiau žmonių auga dvikalbėse šeimose. Jie gali kalbėti daugiau nei viena kalba. Daugelis jų dažnai tas kalbas naudoja pakaitomis. Jie nusprendžia, kurią kalbą naudoti tam tikroje situacijoje. Pavyzdžiui, viena kalba jie kalba darbe, kita – namie. Tai darydami jie prisitaiko prie aplinkos. Tačiau taip pat yra galimybė keisti kalbas spontaniškai. Šis fenomenas vadinamas kalbos kodų perjungimu. Keičiant kalbos kodą, kalba pasikeičia vidury kalbėjimo. Tam gali būti daug įvairių priežasčių. Dažnai jie negali rasti tinkamo vienos kalbos žodžio. Kita kalba jie gali geriau save išreikšti. Taip pat gali būti, kad kalbėtojas labiau savimi pasitiki naudodamas vieną kurią kalbą. Jie naudoją šią kalbą privatiems arba asmeniniams reikalams. Kartais kalboje neegzistuoja tam tikras žodis. Tokiu atveju, kalbėtojas turi keisti kalbos kodą. Kartais jie keičia kalbą tam, kad nebūtų suprasti. Tokiu atveju, kalbos kodo pakeitimas tampa lyg ir slapta kalba. Anksčiau toks kalbų maišymas buvo kritikuojamas. Buvo manoma, kad kalbėtojas nesugeba taisyklingai kalbėti nė viena kalba. Šiandien į tai žiūrima kitaip. Kodų keitimas yra laikomas specialia lingvistine kompetencija. Gali būti įdomu stebėti kaip kalbėtojai keičia kalbos kodus. Dažnai jie keičia ne tik kalbą. Keičiami ir kiti bendravimo elementai. Daugelis kita kalba kalba greičiau, garsiau arba labiau akcentuoja. Arba staiga ima daugiau gestikuliuoti, keičia veido išraiškas. Todėl kodo keitimas visada šiek tiek keičia ir kultūrą...

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Mašininis vertimas
Norintiems išversti kokį tekstą, tenka nemažai sumokėti. Profesionalūs vertėjai raštu ir žodžiu yra brangūs. Nepaisant to, kitų kalbų supratimas tampa vis svarbesnis. Kompiuterių specialistai ir lingvistai nori išspręsti šią problemą. Jie jau kurį laiką kuria vertimo įrankius. Šiandien egzistuoja daug įvairių programų. Tačiau mašininio vertimo kokybė paprastai nėra gera. Bet dėl to kaltos ne programos! Kalba sudaryta iš labai sudėtingų struktūrų. Kompiuteriai, atvirkščiai, paremti paprastais matematiniais principais. Todėl jie negali visada teisingai apdoroti kalbos. Vertimo programa turėtų visiškai išmokti kalbą. Tam reikia, kad ekspertai į ją įrašytų tūkstančius žodžių ir taisyklių. Tai yra praktiškai neįmanoma. Paprasčiau yra priversti kompiuterį skaičiuoti. Jam tai puikiai sekasi! Kompiuteris gali apskaičiuoti populiariausias kombinacijas. Pavyzdžiui, jis atpažįsta, kurie žodžiai dažnai pasitaiko šalia. Tam reikia, kad į jį būtų įvesti tekstai iš įvairių kalbų. Taip jis išmoksta, kas yra tipiška tam tikroms kalboms. Šis statistinis metodas pagerins automatinį vertimą. Tačiau kompiuteriai negali pakeisti žmonių. Jokia mašina negali imituoti žmogaus smegenų. Tad vertėjai dar ilgą laiką turės darbo! Ateityje, paprasti tekstai išties galės būti verčiami kompiuteriais. Tačiau dainos, poezija ir literatūra reikalauja žmogaus prisilietimo. Jos gyvuoja dėl žmogaus pojūčio kalbai. Ir tai yra gerai…