▓▓ Išskirtinis lietuvis ▓▓

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Dvi kalbos = du kalbos centrai
Mūsų smegenims nesvarbu, kada išmokstame kalbą. Taip yra todėl, kad skirtingoms kalboms saugoti parenkamos skirtingos sritys. Ne visos mūsų išmoktos kalbos yra saugomos kartu. Kalbos, kurių išmokstame suaugę, yra saugomos atskirtoje srityje. Vadinasi, naujas taisykles smegenys išsaugo kitoje vietoje. Jos nėra saugomos kartu su gimtąja kalba. Tačiau augusieji dvikalbėje aplinkoje naudoja tam vieną smegenų regioną. Daugelis tyrimų priėjo tos pačios išvados. Neuromokslininkai tyrė įvairius dalyvius. Jie rišliai kalbėjo dviejomis kalbomis. Viena grupė dalyvių užaugo su dviem kalbomis. Kita grupė antrosios kalbos išmoko vėliau. Tyrimų metu buvo matuojamas jų smegenų aktyvumas. Taip jie galėjo matyti, kurios smegenų sritys funkcionavo testų metu. Jie teigia, kad „vėlyvieji“ mokiniai turėjo du kalbos centrus! Tyrėjai jau seniai tai įtarė. Žmonės, patyrę smegenų traumas, rodė kitokius simptomus. Tad, žala smegenims taip pat gali sukelti kalbos problemų. Tuomet žmogus negali gerai ištarti arba suprasti žodžių. Dvikalbiai nelaimingų atsitikimų dalyviai patyrė neįprastus simptomus. Jų kalbos problemos nevisada paveikia abi kalbas. Jei pažeista tik viena smegenų dalis, kita vis dar gali funkcionuoti. Tuomet pacientas viena kalba kalba geriau nei kita. Tos dvi kalbos taip pat yra iš naujo išmokstamos skirtingu greičiu. Tai įrodo, kad abi kalbos yra saugomos skirtingose srityse. Kadangi jų nebuvo mokomasi vienu metu, susikuria du kalbos centrai. Vis dar nežinoma, kaip mūsų smegenys susitvarko su keliomis kalbomis. Tačiau naujos žinios gali padėti išrasti naujas mokymosi strategijas.

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Indonezija – daugelio kalbų žemė
Indonezijos respublika yra viena didžiausių šalių Žemėje. Jų izoliuotoje valstybėje gyvena apie 240 milijonų žmonių. Tie žmonės priklauso įvairioms etninėms grupėms. Paskaičiuota, kad Indonezijoje yra apie 500 etninių grupių. Tos grupės turi daug skirtingų kultūrinių tradicijų. Jie taip pat kalba daugeliu skirtingų kalbų. Indonezijoje kalba apie 250 kalbų. Be to, ten naudojama daug dialektų. Indonezijos kalbos paprastai klasifikuojamos pagal etnines grupes. Pavyzdžiui, Javos gyventojų kalba ir Balio gyventojų kalba. Tokia kalbų gausa, žinoma, kelia bėdų. Jos trukdo vystyti ekonomiką ir administracinę veiklą. Todėl Indonezijoje buvo įkurta nacionalinė kalba. Nuo pat jų nepriklausomybės 1945 m., indoneziečių kalba laikoma oficialia. Jos mokoma kartu su gimtosiomis kalbomis visose mokyklose. Nepaisant to, ne visi Indonezijos gyventojai ja kalba. Tik 70% indoneziečių išmano indoneziečių kalbą. Ši kalba yra gimtoji „vos“ 20 milijonų žmonių. Todėl regioninės kalbos vis dar yra labai svarbios. Indoneziečių kalba yra ypač įdomi kalbų mėgėjams. Šios kalbos mokymasis turi daug privalumų. Ji laikoma gana lengva kalba. Gramatika išmokstama gana greitai. Tarimas atitinka rašybą. Rašyba irgi nėra tokia sunki. Daugelis indoneziečių kalbos žodžių kilę iš kitų kalbų. Be to, netrukus indoneziečių kalba taps viena svarbiausių… Juk tai pakankama priežastis pradėti mokytis, ar ne?

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Kodėl pasaulyje tiek daug skirtingų kalbų?
Šiandien pasaulyje egzistuoja daugiau nei 6000 skirtingų kalbų. Todėl mums reikalingi vertėjai. Labai seniai visi kalbėjo ta pačia kalba. Vis dėlto, žmonėms pradėjus migruoti viskas pasikeitė. Jie paliko savo gimtąją Afriką ir kraustėsi tolyn į pasaulį. Šis atitolimas erdvėje galiausiai nulėmė lingvistinį atsiskyrimą. Kiekviena tauta sukūrė savo bendravimo formą. Daugelis skirtingų kalbų kilo iš bendros prokalbės. Tačiau žmogus niekada ilgai neužsibūdavo vienoje vietoje. Tad laikui bėgant kalbos vis labiau atsiskyrė. Galiausiai, buvo sunku atsekti bendrą žodžių šaknį. Be to, jokia žmonių grupė tūkstančius metų negyveno atskirtyje. Visada egzistavo kontaktas su kitais žmonėmis. Tai lėmė kalbų pokyčius. Jie įsisavino elementų iš užsienio kalbų arba juos adaptavo. Dėl šios priežasties kalbų vystymasis niekada nesustojo. Tad tokią kalbų gausą paaiškina migracija ir kontaktas su kitais žmonėmis. Kodėl kalbos yra skirtingos? Tai jau kitas klausimas. Kiekviena evoliucija seka tam tikromis taisyklėmis. Tad turėtų būti priežastys, kodėl kalbos yra tokios, kokios yra. Tos priežastys mokslininkus domina jau daugelį metų. Jie norėtų žinoti, kodėl kalbos taip skirtingai vystosi. Tam išsiaiškinti reikia atsekti kalbų istoriją. Tada galima pamatyti, kada ir kas pasikeitė. Vis dar neaišku, kas veikia kalbų raidą. Kultūriniai veiksniai, rodos, yra daug svarbesni už biologinius. Tai reiškia, kad tautų kalbas nulėmė jų istorija. Žinoma, kalbos mums pasako daugiau nei numanome…

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Kaip smegenys išmoksta naujų žodžių
Kai mokomės naujų žodžių, mūsų smegenys išsaugo naują medžiagą. Mokymasis įmanomas tik nuolatos kartojantis. Tai, kaip mūsų smegenys išsaugo žodžius, priklauso nuo daugybės veiksnių. Tačiau svarbiausia yra reguliariai kartotis žodyną. Tik tie žodžiai, kuriuos naudojame arba užrašome būna išsaugomi. Galima sakyti, kad tie žodžiai archyvuojami lyg paveikslėliai. Šis mokymosi principas galioja ir beždžionėms. Beždžionės gali išmokti „skaityti“ žodžius, jei juos mato pakankamai dažnai. Nors jos tų žodžių nesupranta, jie tampa atpažįstami iš savo formos. Tam, kad galėtume rišliai kalbėti, turime žinoti daug žodžių. Todėl mūsų žodynas turi būti gerai organizuotas. Mat atmintis veikia kaip archyvas. Tam, kad žodis būtų surastas greitai, turime žinoti, kur ieškoti. Todėl visada geriau mokytis žodžių kontekste. Tada mūsų smegenys visada galės atidaryti tinkamą „dokumentą“. Tačiau net tai, ko išmokome, gali būti pamiršta. Tokiu atveju, žinios perkeliamos iš aktyvios į pasyvią atmintį. Pamiršdami mes išsivaduojame iš mums nereikalingų žinių. Taip mūsų smegenys atllaisvina vietą naujiems ir svarbesniems dalykams. Todėl labai svarbu reguliariai prisiminti, ką žinome. Vis dėlto tai, kas išsaugoma pasyvioje atmintyje, nėra prarasta. Kai pamatome pamirštą žodį, mes jį vėl prisimename. Tai, ko jau mokėmės, antrą kartą išmokstame daug greičiau. Norintieji išplėsti savo žodyną taip pat turėtų plėsti savo hobius. Kadangi kiekvienas mūsų turime savo interesų. Todėl paprastai esame užimti tais pačiais dalykais. Tačiau kalba susideda iš daugelio semantinių laukų. Besidomintieji politika taip pat turėtų kartais paskaityti sporto skiltį!

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Mokymasis ir skaitymas
Mokymasis ir skaitymas yra neatsiejami dalykai. Žinoma, tai ypač akivaizdu mokantis užsienio kalbos. Norintieji gerai išmokti naujos kalbos, turi daug skaityti. Skaitant užsienio literatūrą, apdorojami ištisi sakiniai. Mūsų smegenys mokosi žodyną ir gramatiką kontekste. Tai padeda lengviau išsaugoti naują medžiagą. Mūsų atminčiai sunkiau prisiminti pavienius žodžius. Skaitydami sužinome, kokias reikšmes gali turėti tam tikri žodžiai. Taip išsivysto pojūtis naujai kalbai. Žinoma, reikėtų rinktis nesudėtingą užsienio literatūrą. Šiuolaikiniai apsakymai arba detektyvai neretai tampa puikia pramoga. Dienraščiai turi tą privalumą, kad juose pateikiama naujausia informacija. Taip pat mokymuisi tinka vaikiškos knygos arba komiksai. Paveikslėliai padeda geriau suprasti naują kalbą. Nesvarbu, kokią literatūrą pasirinksite – ji turi būti įdomi! Istorijoje turėtų būti daug veiksmo – tai leidžia varijuoti kalbai. Jei nieko nerasite, galite pasinaudoti specialiais vadovėliais. Galima įsigyti daug knygų su paprastais pradedančiųjų lygio tekstais. Svarbu skaitant nuolatos naudoti žodyną. Kai tik nesuprantate kokio žodžio – pasitikrinkite. Skaitymas suaktyvina smegenis ir taip greičiau mokomasi. Visus nesuprantamus žodžius reikia surinkti į vieną vietą. Taip bus galima juos dažniau pasikartoti. Taip pat naudinga tekste pasižymėti nesuprantamus žodžius. Tada kitąkart juos iškart atpažinsite. Mokysitės daug greičiau, jei kasdien skaitysite užsienio kalbos tekstus. Mat mūsų smegenys gana greitai išmoksta imituoti naują kalbą. Gali nutikti ir taip, kad galiausiai net mąstysite užsienio kalba…

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Gimtoji kalba = jausminga, užsienio = racionali?
Mokydamiesi užsienio kalbos, stimuliuojame smegenis. Mokantis keičiasi mūsų mąstymas. Tampame kūrybiškesni ir lankstesni. Mokantiems kelias kalbas lengviau apmąstyti sudėtingus dalykus. Atmintis treniruojama mokantis. Kuo daugiau išmokstame, tuo geriau ji veikia. Tas, kas išmoksta daug kalbų, taip pat greitai išmoksta ir kitų dalykų. Jis gali daug intensyviau ir ilgiau ką nors apmąstyti. Todėl tas žmogus greičiau sprendžia problemas. Daugiakalbiai žmonės taip pat yra ryžtingesni. Tačiau nuo kalbų priklauso ir tai kaip jie priima sprendimus. Kalba, kuria mąstome, daro įtaką mūsų sprendimams. Tam ištirti psichologai pasitelkė eksperimentą. Visi jo dalyviai buvo daugiakalbiai. Be gimtosios kalbos jie dar kalbėjo kita kalba. Dalyviai turėjo atsakyti į klausimą. Klausimas buvo susijęs su problemos sprendimu. Sprendimo metu dalyviai turėjo pasirinkti iš dviejų galimybių. Vienas jų buvo rizikingesnė už kitą. Dalyviai į klausimą turėjo atsakyti abiejomis kalbomis. Atsakymai keitėsi keičiantis kalbai! Kai jie kalbėjo gimtąja kalba, dalyviai rinkosi rizikuoti. Tačiau kalbėdami užsienio kalba jie rinkosi patikimesnį variantą. Po šio eksperimento dalyviai turėjo lažintis. Čia taip pat buvo pastebėtas aiškus skirtumas. Naudodami užsienio kalbą jie buvo daug racionalesni. Tyrėjai mano, kad kalbėdami užsienio kalba labiau susikaupiame. Galbūt dėl to sprendimus priimame vadovadamiesi ne jausmais, o protu…

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Amerikos indėnų kalbos
Amerikoje kalbama daugeliu skirtingų kalbų. Šiaurės Amerikoje pagrindinė kalba yra anglų. Pietų Amerikoje dominuoja ispanų ir portugalų. Visos šios kalbos į Ameriką atkeliavo iš Europos. Prieš kolonizaciją Amerikoje buvo kalbama kitomis kalbomis. Tos kalbos žinomos kaip Amerikos indėnų kalbos. Iki šiol jos nėra pakankamai ištyrinėtos. Tų kalbų įvairovė milžiniška. Manoma, kad Šiaurės Amerikoje gyvuoja apie 60 kalbų šeimų. Pietų Amerikoje jų gali būti net 150. Be to, egzistuoja ir daug izoliuotų kalbų. Visos tos kalbos yra labai skirtingos. Jos panašios vos keletu struktūrų. Dėl šios priežasties jas sunku suklasifikuoti. Jų skirtumus nulėmė Amerikos istorija. Amerika buvo kolonizuota keliais etapais. Pirmieji žmonės Ameriką pasiekė daugiau nei prieš 10 tūkst. metų. Kiekviena populiacija su savimi atsigabeno ir kalbą. Indėnų kalbos labiausiai primena Azijos kalbas. Senovės Amerikos kalbų situacija nėra visur vienoda. Daugelis indėnų kalbų vis dar yra naudojamos Pietų Amerikoje. Tokios kalbos kaip gvarani ar kečua turi milijonus aktyvių gimtakalbių. Dauguma Šiaurės Amerikoje naudotų kalbų beveik išnyko. Šiaurės Amerikos indėnų kultūra ilgą laiką buvo labai engiama. Dėl šios priežasties nyko jų kalbos. Tačiau per pastaruosius dešimtmečius susidomėjimas jomis išaugo. Sukurta daug programų, skirtų puoselėti ir saugoti šias kalbas. Tad jos vis dėlto dar gali turėti ateitį…

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Gestai padeda mokytis žodžių
Mokantis žodžių, mūsų smegenims tenka daug darbo. Jos turi kiekvieną jų išsaugoti. Tačiau jūs galite padėti savo smegenims mokytis. Tai galima padaryti gestikuliuojant. Gestai padeda atminčiai. Žodžius įsiminsite lengviau, jei kartu su jais atliksite kokį gestą. Tai buvo įrodyta tyrimų. Tyrėjai prašė dalyvių mokytis žodžių. Tie žodžiai iš tiesų neegzistavo. Jie priklausė dirbtinei kalbai. Kai kurių žodžių dalyviai buvo mokomi pasitelkiant gestus. Tad dalyviai žodžius ne tik girdėjo ar skaitė. Naudodami gestus jie taip pat imitavo jų reikšmę. Jiems mokantis buvo matuojamas smegenų aktyvumas. Tyrimo metu mokslininkai padarė netikėtą atradimą. Mokantis žodžių kartu su gestais, buvo aktyvuojama daugiau smegenų sričių. Be kalbos centro, veikė ir sensomotorinės sritys. Mūsų atmintį veikia papildomas smegenų aktyvumas Mokantis kartu su gestais, formuojami sudėtingi tinklai. Šie tinklai išsaugo naujus žodžius keliose smegenų srityse. Taip žodžiai gali būti daug efektyviau įsisavinti. Kai norime panaudoti tam tikrus žodžius, mūsų smegenys juos randa greičiau. Taip pat jie yra geriau saugomi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad gestas yra susijęs su žodžiu. Mūsų smegenys supranta, kai žodis ir gestas yra nesusiję. Nauji atradimai gali paskatinti kurti naujus mokymo metodus. Žmonės apie kalbą žinantys nedaug, paprastai mokosi lėčiau. Galbūt jiems sektųsi lengviau, jei jie fiziškai imituotų tuos žodžius…

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Kompiuteriai gali rekonstruoti išgirstus žodžius
Žmonės seniai svajojo mokėti skaityti mintis. Visi norėtų žinoti, ką mąsto kitas. Ši svajonė dar kol kas neišsipildė. Netgi šiuolaikinės technologijos negali mums padėti skaityti minčių. Ką mano kiti, tebėra paslaptis. Tačiau galime atpažinti, ką kiti girdi! Tai buvo įrodyta vieno mokslinio eksperimento. Mokslininkams pavyko rekonstruoti išgirstus žodžius. Tam buvo pasitelkta dalyvių smegenų bangų analizė. Kai ką nors išgirstame, mūsų smegenys tampa aktyvios. Jos turi apdoroti išgirstą informaciją. To proceso metu vyksta tam tikra veikla. Ta veikla gali būti įrašoma elektrodais. O tas įrašas gali būti toliau apdorojamas! Kompiuteris gali jį paversti garsu. Taip identifikuojamas išgirstas žodis. Šis principas galioja visiems žodžiams. Kiekvienas mūsų išgirstas žodis paskleidžia tam tikrą signalą. Tas signalas visada yra susijęs su žodžio garsu. Tad „tereikia“ tik paversti tą signalą garsu. Mat, jei žinote garsą, atpažinsite žodį. Eksperimento metu dalyviai girdėjo tikrus ir netikrus žodžius. Tad kai kurie žodžiai buvo neegzistuojantys. Nepaisant to, tie žodžiai irgi buvo rekonstruoti. Atpažinti žodžiai gali būti pasakyti kompiuterio. Taip pat juos galima pamatyti monitoriuje. Dabar tyrėjai tikisi geriau suprasti kalbos signalus. Tad svajonės apie minčių skaitymą tęsiasi…

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Viena kalba, daug variantų
Net kalbėdami vos viena kalba, kalbame daugeliu kalbų. Jokia kalba nėra uždara sistema. Ji turi daug sluoksnių. Kalba – tai gyva sistema. Kalbėtojai visada atsižvelgia į savo klausytojus. Todėl kalbėdami jie keičia kalbą. Tie pokyčiai išreiškiami įvairiomis formomis. Pavyzdžiui, kiekviena kalba turi istoriją. Ji keitėsi ir toliau keisis. Tai pastebima pagal senų ir jaunų žmonių kalbos skirtumą. Daugelyje kalbų taip pat yra įvairių dialektų. Tačiau dauguma kalbančiųjų dialektu gali prisitaikyti prie aplinkos. Kai kuriose situacijose jie kalba standartine kalba. Skirtingos socialinės grupės kalba skirtingomis kalbomis. To pavyzdžiai – jaunuolių kalba arba medžiotojų žargonas. Daugelis darbe kalba kitaip nei namie. Taip pat daugelis darbe naudoja profesinį žargoną. Skirtumų pasitaiko ir tarp šnekamosios ir rašytinės kalbos. Šnekamoji kalba paprastai yra daug paprastesnė. Skirtumas tarp jų gali būti gana didelis. Rašytinė kalba nesikeičia ilgą laiką. Kalbėtojai pirmiausia visada turi išmokti rašytinę formą. Moterų ir vyrų kalbos irgi dažnai skiriasi. Vakarų visuomenėje tas skirtumas nėra toks didelis. Tačiau yra šalių, kur moterys kalba visai kitaip nei vyrai. Kai kuriose kultūrose mandagumas turi atskirą lingvistinę formą. Todėl kalbėti tikrai nėra taip lengva! Vienu metu turime galvoti apie daug skirtingų dalykų.