▓▓ Išskirtinis lietuvis ▓▓

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Akademikų kalba
Akademikų kalba – tai atskira kalba. Ji naudojama specializuotose diskusijose. Taip pat ji naudojama akademinėse publikacijose. Anksčiau egzistavo viena akademinė kalba. Europos akademinėje aplinkoje ilgą laiką dominavo lotynų kalba. Tačiau šiandien pati svarbiausia akademinė kalba yra anglų. Akademinės kalbos yra profesinės kalbos rūšis. Joje daug specifinių elementų. Patys svarbiausi jos bruožai yra standartizacija ir formalizacija. Kai kurie mano, kad akademikai specialiai kalba nesuprantamai. Komplikuoti dalykai atrodo protingiau. Tačiau akademinis pasaulis labiau orientuojasi į tiesą. Todėl jame turėtų būti naudojama neutrali kalba. Čia nėra vietos retorikai ar puoštai kalbai. Tačiau yra nemažai pernelyg komplikuotos kalbos pavyzdžių. Be to, pasirodo, kad komplikuota kalba žavi žmones! Tyrimai parodė, kad sudėtinga kalba pasitikime labiau. Eksperimento dalyviai turėjo atsakyti į kelis klausimus. Jie turėjo pasirinkti iš kelių atsakymų. Kai kurie atsakymai buvo suformuluoti paprastai, kiti – labai sudėtingai. Daugelis dalyvių rinkosi sudėtingesnius atsakymus. Tačiau tai nesuprantama! Dalyviai buvo suklaidinti kalbos. Nors atsakymų turinys buvo absurdiškas, jie buvo sužavėti jų forma. Tačiau rašymas sudėtingai ne visada yra menas. Galima išmokti paprastą turinį suvynioti į sudėtingą kalbą. Tačiau pasakyti sudėtingą dalyką paprastai ne taip lengva. Tad paprasti dalykai yra išties sudėtingi…

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Kaip vaikai išmoksta teisingai kalbėti
Vos tik gimęs žmogus ima bendrauti. Kūdikiai ko nors norėdami verkia. Jau vos kelių mėnesių jie gali pasakyti kelis paprastus žodžius. Būdami dviejų metų jie gali ištarti maždaug trijų žodžių sakinius. Ne nuo mūsų priklauso, kada vaikai pradeda kalbėti. Tačiau mes atsakingi už tai, kaip gerai jie išmoksta savo gimtąją kalbą! Todėl turėtumėte apsvarstyti kelis dalykus. Svarbiausia, kad vaikai visada būtų motyvuoti mokytis. Vaikas turi žinoti, kad jam sekasi, kai jis kalba. Vaikams patinka, kai jiems šypsosi. Vyresniems vaikams patinka bendrauti su aplinka. Jie stengiasi kalbėti taip kaip aplinkiniai. Todėl jų tėvų ir mokytojų kalbiniai įgūdžiai yra labai svarbūs. Vaikai taip pat turi išmokti to, kad kalba yra vertinga. Tačiau mokantis jiems turėtų būti linksma. Skaitymas garsiai gali parodyti vaikams, kokia įdomi gali būti kalba. Tėvai taip pat turėtų kuo daugiau laiko leisti su vaiku. Kai vaikas ką nors patiria, jis nori apie tai pasikalbėti. Dvikalbiams vaikams reikia griežtų taisyklių. Jie turi žinoti, kuria kalba ir su kuo turi būti kalbama. Taip jų smegenys išmoks atskirti dvi kalbas. Kai vaikai pradeda lankyti mokyklą, keičiasi jų kalba. Jie išmoksta naujos šnekamosios kalbos. Svarbu, kad tėvai stebėtų, kaip kalba jų vaikas. Tyrimai parodė, kad pirmoji kalba lieka jų atmintyje visam laikui. Tai, ko išmokstame vaikystėje, lydi mus visą gyvenimą. Tas, kas vaikystėje išmoksta taisyklingos gimtosios kalbos, vėliau iš to turi naudos. Jis greičiau ir geriau išmoksta naujų dalykų – ne tik užsienio kalbų…

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Geriau kalbą išmoksite užsienyje!
Suaugusieji kalbų mokosi ne taip lengvai kaip vaikai. Jų smegenys yra visiškai išsivysčiusios Todėl jos nebegali sukurti naujų tinklų. Tačiau ir būdami suaugę galime puikiai išmokti naują kalbą! Tam reikia nukeliauti į šalį, kurioje ja kalbama. Užsienio kalbą ypač gerai sekasi mokytis užsienyje. Tie, kas yra kada nors vykę į kalbos mokymosi atostogas, tai žino. Geriau kalbos išmokstama jos natūralioje aplinkoje. Neseniai atliktas tyrimas priėjo įdomių išvadų. Pasirodo, kad užsienyje mokydamasis naujos kalbos, žmogus jos išmoksta kitaip! Smegenys gali apdoroti užsienio kalbą kaip gimtąją. Tyrėjai ilgą laiką manė, kad egzistuoja skirtingi mokymosi procesai. Atrodo, kad šis eksperimentas tai įrodė. Grupė dalyvių turėjo išmokti netikrą kalbą. Dalis grupės lankė įprastas pamokas. Kita dalis mokėsi užsienio šalį imituojančioje aplinkoje. Tiems dalyviams teko orientuotis nepažįstamoje aplinkoje. Visi, su kuriais jie bendravo, kalbėjo naująja kalba. Dėl šios priežasties šios grupės studentai buvo ne tokie kaip visi besimokantieji kalbų. Jie priklausė nepažįstamai bendruomenei. Taip jie buvo priversti greitai išmokti kalbos. Po šiek tiek laiko dalyviai buvo testuojami. Abi grupės pademonstravo vienodai gerus naujosios kalbos įgūdžius. Tačiau smegenys tą kalbą apdorodavo skirtingai! Tų, kurie mokėsi „užsienyje“, smegenys buvo ypatingai aktyvios. Jų smegenys priėmė užsienio kalbos gramatiką kaip savą. Tie patys mechanizmai veikia gimtakalbių smegenyse. Kalbos mokymosi atostogos yra maloniausias ir efektyviausias mokymosi būdas!

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Lingvistikos istorija
Kalbos visada žavėjo žmoniją. Todėl lingvistikos istorija yra labai ilga. Lingvistika – tai sistematinė kalbos studija. Net prieš tūkstančius metų žmonės tyrinėjo kalbą. Taip skirtingos kultūros išvystė skirtingas sistemas. Iš to kilo skirtingi kalbų apibūdinimai. Šiandienos lingvistika labiau nei kuo kitu remiasi senovės teorijomis. Daugelis tradicijų dažniausiai buvo pradėtos Graikijoje. Tačiau seniausias kalbos tyrimo darbas parašytas Indijoje. Jį, prieš 3000 metų, parašė gramatikas Sakatayana. Senovėje, tokie filosofai kaip Platonas, užsiimdavo apmąstymais apie kalbą. Vėliau, teorijas plėtojo romėnai. Arabai aštuntame amžiuje irgi išplėtojo savo tradicijas. Netgi tada jie tiksliai aprašydavo arabų kalbą. Šiais laikais žmogų ypač domina kalbos kilmė. Mokslininkus labiausiai domina kalbos istorija. XVIII a. žmonės ėmė kalbas lyginti. Jie norėjo suprasti, kaip jos susikūrė. Vėliau jie koncentravosi į kalbos kaip sistemos studijas. Esminiu klausimu tuomet buvo tai, kaip kalbos funkcionuoja. Šiandien lingvistikoje išsikiriama daug įvairių teorinių mokyklų. Nuo šešto dešimtmečio susikūrė daug naujų disciplinų. Jos iš dalies buvo labai veikiamos kitų mokslų. Tokių disciplinų pavyzdžiais yra psicholingvistikos ir tarpkultūrinės studijos. Tad naujosios lingvistinės mokyklos yra labai specializuotos. Vienas tokių pavyzdžių – feministinė lingvistika. Tad lingvistikos istorija tęsiasi… Tol, kol kalbos egzistuos, žmonės jas tyrinės!

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Neigiami žodžiai į gimtąją kalbą neverčiami
Skaitydami daugiakalbiai skaitytojai pasąmoningai verčia tekstą į gimtąją kalbą. Tai vyksta automatiškai, vadinasi, skaitytojas tai daro net nesuvokdamas. Galima sakyti, kad smegenys veikia lyg sinchroninis vertėjas. Tačiau išverčiama ne viskas! Vienas tyrimas parodė, kad smegenyse yra filtras. Tas filtras nusprendžia, kas bus išversta. Pasirodo, kad tas filtras ignoruoja tam tikrus žodžius. Neigiami žodžiai nėra verčiami į gimtąją kalbą. Tyrėjai savo eksperimentui pasirinko gimtakalbius kinus. Visų dalyvių antroji kalba buvo anglų. Jiems teko įvertinti įvairius anglų kalbos žodžius. Tie žodžiai turėjo skirtingą emocinį turinį. Jie buvo pozityvūs, negatyvūs ir neutralūs. Kol dalyviai skaitė žodžius, buvo tiriami jų smegenys. Tyrėjai matavo jų smegenų aktyvumą. Tai darydami jie galėjo nustatyti, kaip veikia smegenys. Verčiant žodžius yra siunčiami tam tikri signalai. Jie parodo, kad smegenys yra aktyvios. Vis dėlto, kai buvo skaitomi negatyvūs žodžiai, aktyvumo nebuvo. Buvo verčiami tik pozityvūs arba neutralūs žodžiai. Tyrėjai kol kas nežino to priežasčių. Teoriškai, smegenys turi vienodai apdoroti kiekvieną žodį. Tačiau gali būti, kad yra filtras, kuris greitai ištiria kiekvieną žodį. Žodis yra tiriamas tol, kol skaitoma antrąja kalba. Jei žodis yra neigiamas, atmintis yra blokuojama. Kitais žodžiais tariant, smegenys negalvoja, kaip jį išversti į gimtąją kalbą. Žmonės į žodžius gali reaguoti labai jautriai. Galbūt smegenys nori juos apsaugoti nuo emocinio šoko…

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Afrikiečių kalbos
Afrikoje gausu skirtingų kalbų. Tokios kalbų įvairovės neturi joks kitas kontinentas. Afrikiečių kalbų įvairovė išties įspūdinga. Manoma, kad Afrikoje iš viso yra apie 2000 kalbų. Tačiau visos tos kalbos nėra panašios! Netgi atvirkščiai – jos yra visiškai skirtingos! Afrikos kalbos priklauso keturioms skirtingoms kalbų šeimoms. Kai kurios Afrikos kalbos turi unikalių savybių. Pavyzdžiui, jos turi tokių garsų, kurių nemoka atkartoti užsieniečiai. Afrikoje šalių sienos nevisada atitinka kalbų sienas. Kai kuriuose regionuose apstu skirtingų kalbų. Pavyzdžiui, Tanzanijoje, kalbama kalbomis iš visų keturių kalbų šeimų. Afrikansas yra išimtis tarp Afrikos kalbų. Ši kalba atsirado kolonijiniais metais. Tada vyko bendravimas tarp žmonių iš skirtingų kontinentų. Jie atvyko iš Afrikos, Europos ir Azijos. Po šių susitikimų susikūrė nauja kalba. Afrikanso kalboje pastebima daugelio kalbų įtaka. Tačiau artimiausia ji yra olandų kalbai. Šiandien afrikanso kalba daugiausia kalbama Pietų Afrikoje ir Namibijoje. Pati neįprasčiausia Afrikos kalba yra būgnų kalba. Bet kokia žinutė teoriškai gali būti išsiųsta grojant būgnais. Būgnais perduodamos toninės kalbos. Žodžių ir skiemenų reikšmė priklauso nuo tono aukščio. Tai reiškia, kad toną tenka imituoti ir būgnais. Būgnų kalbą supranta net Afrikos vaikai. Be to, ji labai efektyvi… Ji gali būti išgirsta net už 12 kilometrų!

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Dvikalbystė gerina klausą
Dvikalbiai žmonės geriau girdi. Jie gali tiksliau atskirti garsus. Tai parodė vienas amerikiečių tyrimas. Mokslininkai ištyrė kelis paauglius. Dalis jų augo dvikalbiai. Jie kalbėjo anglų ir ispanų kalbomis. Kita dalis kalbėjo tik angliškai. Jaunuoliai turėjo klausytis tam tikro skiemens. Tas skiemuo buvo „da“. Jis nepriklausė nė vienai iš kalbų. Skiemuo buvo leidžiamas per ausines. Tuo pat metu elektrodais buvo matuojamas smegenų aktyvumas. Po šio testo paaugliai vėl turėjo klausytis skiemens. Tik šįkart jie girdėjo ir daug trukdžių. Tai buvo skirtingi balsai, sakantys beprasmius sakinius. Dvikalbiai dalyviai labai smarkiai reagavo išgirdę skiemenį. Jų smegenyse buvo pastebėtas didelis aktyvumas. Jie galėjo tiksliai įvardyti skiemenį esant arba nesant trukdžiams. Vienakalbiams dalyviams tai nepavyko. Jų klausa nebuvo tokia gera kaip dvikalbių. Mokslininkai buvo nustebinti tyrimo rezultatų. Iki tol buvo žinoma, kad tik muzikantai turi ypač gerą klausą. Tačiau pasirodo, kad ir dvikalbystė puikiai treniruoja ausį. Dvikalbiai žmonės nuolatos susiduria su skirtingais garsais. Todėl jų smegenys turi vystyti naujus sugebėjimus. Jos išmoksta atskirti skirtingus lingvistinius stimulus. Tyrėjai dabar tiria tai, kaip kalbiniai įgūdžiai veikia smegenis. Galbūt klausa gali pagerėti mokantis kalbos ir vyresniame amžiuje…

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Didelės raidės, stiprūs jausmai
Reklamoje naudojama daug vaizdų. Paveikslėliai primena mums tam tikrus pomėgius. Į juos žvelgiame kiek ilgiau ir dėmesingiau nei į raides. Todėl reklamas su paveikslėliais įsimename geriau. Paveikslėliai taip pat sukelia stiprias emocijas. Smegenys labai greitai atpažįsta vaizdus. Jos iškart supranta, kas juose matoma. Raidės funkcionuoja kitaip. Tai abstraktūs ženklai. Dėl šios priežasties smegenys reaguoja lėčiau. Visų pirma, jos turi suvokti žodžio prasmę. Galima sakyti, kad už kalbą atsakinga smegenų sritis turi išversti raides. Tačiau ir raidės gali sukelti emocijas. Tiesiog tekstas turėtų būti labai didelis. Tyrimai parodė, kad didelės raidės turi didesnį efektą. Didelės raidės ne tik yra labiau pastebimos. Jos taip pat sukelia stiprią emocinę reakciją. Tai galioja tiek teigiamiems, tiek neigiamiems jausmams. Žmonijai visada rūpėjo dalykų dydis. Žmogui visada tekdavo greitai reaguoti į pavojų. O kai kas nors yra didelis, tai reiškia, kad jis yra labai arti! Tad nenuostabu, kad dideli paveikslai sukelia stiprias reakcijas. Mažiau suprantama, kaip reaguojame į dideles raides. Raidės nėra signalai smegenims. Nepaisant to, smegenys vis tiek tampa aktyvesnės išvydusios dideles raides. Šie rezultatai labai sudomino mokslininkus. Jie parodo, kokios svarbios mums tapo raidės. Mūsų smegenys kažkaip išmoko reaguoti į raštą…

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Patarimai užmaršiems
Mokytis lengva nevisada. Net, kai mokytis smagu, tai vargina. Tačiau, kai ko nors išmokstame, būname laimingi. Didžiuojamės savimi ir savo pasiekimais. Deja, tai, ko išmokstame, galime pamiršti. Tai ypač dažnai nutinka su kalba. Daugelis mokykloje mokomės vienos ar dviejų kalbų. Po mokyklos šios žinios neretai išnyksta. Vargiai bekalbame ta kalba. Kasdieniame mūsų gyvenime dažniausiai dominuoja gimtoji kalba. Daugelis užsienio kalbų panaudojamos tik per atostogas. Tačiau, jei žinios nėra reguliariai aktyvuojamos, mes jų netenkame. Mūsų smegenims būtina praktika. Galima sakyti, kad smegenys veikia lyg raumenys. Raumenis reikia treniruoti, kitaip jie silpnėja. Tačiau yra būdų išvengti užmaršties. Svarbiausia nuolatos pritaikyti tai, kas buvo išmokta. Tam gali praversti nuolatiniai ritualai. Galite susiplanuoti tam tikrą veiklą skirtingomis savaitės dienomis. Pavyzdžiui, pirmadieniais galėtumėte skaityti knygą užsienio kalba. Trečiadieniais klausytis užsienio radijo stoties. Penktadieniais galite užsienio kalba rašyti dienoraštį. Taip jūs varijuosite tarp skaitymo, klausymo ir rašymo. Galiausiai jūsų žinios bus aktyvuojamos įvairiais būdais. Visi šie pratimai neprivalo būti ilgi – užteks ir pusvalandžio. Tačiau svarbu reguliariai praktikuotis! Tyrimai parodė, kad tai, ko išmokstate, jūsų smegenyse išlieka dešimtmečius. Tereikia viską iškrapštyti iš stalčių…

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Kinų kalba
Kinų kalba kalba daugiausia žmonių pasaulyje. Tačiau neegzistioja viena kinų kalba. Jų yra keletas. Visos jos priklauso kinų-tibetiečių kalboms. Iš viso apie 1,3 milijono žmonių kalba kinų kalba. Didžioji jų dalis gyvena Kinijoje ir Taivane. Taip pat yra šalių, kuriose gyvena kinų mažumos. Plačiausiai paplitusi kinų kalba yra standartinė kinų kalba. Ši aukšto lygio kalba taip pat vadinama mandarinų kalba. Mandarinų kalba yra oficiali kinijos kalba. Kitos kinų kalbos dažniausiai vadinamos dialektais. Mandarinų kalba taip pat kalbama Taivane ir Singapūre. Mandarinų kalba yra gimtoji 850-iai milijonų žmonių. Tačiau ji suprantama beveik kalbantiems kinų kalba. Dėl šios priežasties skirtingų dialektų atstovai susišneka būtent kinų kalba. Visi kinai naudoja tą pačią rašybos sistemą. Kinų rašybos forma yra nuo 4000 iki 5000 metų senumo. Todėl kinai turi seniausias literatūros tradicijas. Kitos Azijos kultūros skolinosi kinų rašybos formas. Kinų rašto simboliai daug sudėtingesni nei abėcėlinės sistemos. Tačiau šnekamoji kinų kalba nėra tokia sunki. Gramatiką galima išmokti gana lengvai. Todėl besimokantieji gana greitai juda į priekį. Ir vis daugiau atsiranda norinčiųjų išmokti kinų kalbą! Kaip užsienio kalba, kinų kalba tampa vis svarbesnė. Be to, kinų kalbos kursai yra siūlomi visur. Turėkite drąsos išmokti! Kinų kalba taps ateities kalba…