▓▓ Išskirtinis lietuvis ▓▓

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Kūdikiai gali išmokti gramatiką
Vaikai labai greitai užauga. Taip pat greitai jie ir mokosi! Kol kas dar turi būti ištirta, kaip vaikai mokosi. Mokymasis vyksta automatiškai. Vaikai nepastebi, kaip jie mokosi. Tačiau kasdien jie gali vis daugiau ir daugiau. Tai tampa akivaizdu vaikams mokantis kalbos. Pirmaisiais mėnesiaisi kūdikiai tik verkia. Po kelių mėnesių jie jau gali ištarti trumpus žodžius. Tuomet iš tų žodžių sukuriami sakiniai. Galiausiai vaikai ima kalbėti gimtąja kalba. Deja, bet suaugusieji mokosi kitaip. Pavyzdžiui, jiems reikia knygų ir kitos mokymosi medžiagos. Tik taip jie gali išmokti gramatikos. Kūdikiai išmoksta gramatikos būdami vos keturių mėnesių! Tyrėjai mokė vokiečių kūdikius užsienio gramatikos taisyklių. Jiems buvo garsiai grojami itališki sakiniai. Tie sakiniai turėjo tam tikras sintaktines struktūras. Maždaug penkiolika minučių kūdikiai klausėsi taisyklingų sakinių. Vėliau tie sakiniai vėl jiems buvo leidžiami. Tačiau šįkart keli sakiniai buvo netaisyklingi. Kūdikiams klausantis sakinių buvo matuojamos jo smegenų bangos. Taip tyrėjai galėjo nustatyti, kaip jų smegenys reagavo į sakinius. Ir buvo pastebėta, kad kūdikių smegenų aktyvumas skyrėsi. Nors jie ką tik buvo išmokę tos kalbos, jie pastebėdavo klaidas. Žinoma, kūdikiai nesupranta, kodėl kai kurie sakiniai yra neteisingi. Jie susitelkia ties fonetinėmis struktūromis. Tačiau to nepakanka norint išmokti kalbos – bent jau kūdikiams…

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Ispanų kalba
Ispanų kalba yra viena pasaulinių kalbų. Tai 380 milijonų žmonių gimtoji kalba. Be to, daugelis šia kalba kalba kaip antrąja. Todėl ispanų kalba yra viena iš svarbiausių planetoje. Taip pat tai yra didžiausia romanų kalba. Ispanai savo kalbą vadina español arba castellano. Terminas castellano atskleidžia ispanų kalbos šaknis. Ji kilo iš šnekamosios Kastilijos regiono kalbos. Daugelis ispanų kalbėjo castellano kalba dar XVI amžiuje. Šiandien terminai español ir castellano naudojami pakaitomis. Tačiau jie taip pat turi politinį atspalvį. Ispanų kalba buvo skleidžiama per užkariavimus ir kolonizaciją. Ja šiandien kalbama vakarų Afrikoje ir Filipinuose. Tačiau daugiausiai ispanakalbių gyvena Amerikoje. Centrinėje ir Pietų Amerikoje ispanų kalba yra dominuojanti. Tačiau ispanakalbių skaičius didėja ir JAV. JAV ispanų kalba kalba apie 50 milijonų žmonių. Daugiau nei Ispanijoje! Amerikos ispanų kalba skiriasi nuo Europos ispanų kalbos. Skirtumai aptinkami daugiausia žodyne ir gramatikoje. Pavyzdžiui, Amerikoje naudojamas kitas praeities laikas. Taip pat daug skirtumų aptinkama žodyne. Kai kurie žodžiai vartojami tik Amerikoje, kiti – tik Ispanijoje. Tačiau net Amerikoje ispanų kalba nėra vienoda. Egzistuoja daug Amerikos ispanų kalbos variantų. Po anglų kalbos, ispanų yra populiariausia, kurios mokomasi pasaulyje. Ir ji gali būti išmokta gana greitai. Ko laukiate? - ¡Vamos!

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Nuo gestų iki kalbos
Kalbant ar klausantis mūsų smegenys turi daug darbo. Joms tenka apdoroti lingvistinius signalus. Gestai ir simboliai taip pat yra lingvistiniai signalai. Jie egzistavo netgi prieš atsirandant žmonių kalbai. Kai kurie simboliai suprantami visose kultūrose. Kiti turi būti išmokti. Jų nesuprasite vien į juos žiūrėdami. Gestai ir simboliai yra apdorojami kaip kalba. Ir toje pačioje smegenų dalyje! Tai įrodė neseniai atliktas tyrimas. Mokslininkai ištyrė kelis dalyvius. Jiems teko žiūrėti įvairius vaizdo klipus. Kol jie juos žiūrėjo, buvo matuojamas smegenų aktyvumas. Vienoje grupėje vaizdo klipai rodė įvairius dalykus. Judesius, simbolius, juose buvo kalbama. Antroji grupė žiūrėjo kitokius klipus. Jie buvo beprasmiai. Kalba, gestai ir simboliai buvo neegzistuojantys. Jie neturėjo jokios prasmės. Po tyrimo mokslininkai galėjo pamatyti kas ir kur buvo apdorojama. Jie galėjo sulyginti dalyvių smegenų aktyvumą. Viskas, kas turėjo prasmę, buvo analizuojama toje pačioje srityje. Šio eksperimento rezultatai buvo labai įdomūs. Jie parodė, kaip mūsų smegenys išmoko kalbą. Visų pirma, žmogus bendravo gestais. Vėliau jis sukūrė kalbą. Todėl smegenys turėjo išmokti apdoroti kalbą kaip gestus. Akivaizdu, kad smegenys paprasčiausiai atnaujino senąją bendravimo versiją...

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Kaip smegenys išmoksta gramatikos?
Gimtosios kalbos pradedame mokytis dar kūdikystėje. Tai nutinka savaime. Mes to nepastebime. Tačiau mūsų smegenys sugeba labai daug išmokti. Pavyzdžiui, mokydamosios gramatikos, smegenys turi daug dirbti. Kasdien jos girdi naujus dalykus. Nuolatos patiria naujus stimulus. Tačiau smegenys negali kiekvieno stimulo apdoroti atskirai. Jos turi veikti ekonomiškai. Todėl jos kreipia dėmesį į reguliarumą. Smegenys prisimena tai, ką dažnai girdi. Jos užfiksuoja, kaip dažnai kas nors pasikartoja. Vėliau iš tų pavyzdžių jos suformuoja gramatinę taisyklę. Vaikai žino, kada sakinys būna taisyklingas, o kada ne. Tačiau jie nežino, kodėl. Jų smegenys žino taisykles nors jų ir nesimokė. Suaugusieji kalbų mokosi kitaip. Jie jau žino savo gimtosios kalbos struktūras. Jos tampa pagrindu naujos gramatikos taisyklėms. Tačiau tam, kad išmoktų, suaugusiesiems tenka mokytis. Kai smegenys išmoksta gramatikos, ji įgauna fiksuotą sistemą. Tai, pavyzdžiui, pastebima su daiktavardžiais ir veiksmažodžiais. Jie saugomi skirtingose smegenų srityse. Juos apdorojant aktyvuojamos skirtingos smegenų sritys. Paprastos taisyklės išmokstamos kitaip nei sudėtingos. Esant sudėtingoms taisyklėms, veikia daugiau smegenų sričių. Kaip būtent smegenys išmoksta gramatikos, kol kas nebuvo ištirta. Tačiau mes žinome, kad teoriškai jos gali išmokti kiekvieną gramatikos taisyklę...

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Kaip mokytis dviejų kalbų vienu metu
Šiais laikais užsienio kalbos darosi vis svarbesnės. Daugelis mokosi užsienio kalbų. Tačiau pasaulyje egzistuoja labai daug įdomių kalbų. Todėl daugelis mokosi kelių kalbų vienu metu. Paprastai dvikalbiai vaikai augdami nesusiduria su problemomis. Jų smegenys abi kalbas išmoksta savaime. Kai jie suauga, jie žino, kas priklauso kuriai kalbai. Dvikalbiai žmonės žino abiejų kalbų būdingiausius bruožus. Visai kas kita yra su suaugusiais. Jie negali taip lengvai vienu metu išmokti dviejų kalbų. Besimokantieji dviejų kalbų vienu metu turėtų sekti tam tikromis taisyklėmis. Pirmiausia, svarbu abi kalbas sulyginti. Kalbos, priklausančios tai pačiai kalbų šeimai, neretai yra labai panašios. Jas lengva sumaišyti. Todėl naudinga abi kalbas atidžiai ištyrinėti. Pavyzdžiui, galite susidaryti sąrašą. Jame užfiksuokite panašumus ir skirtumus. Tuomet smegenys bus priverstos intensyviai dirbti su abiem kalbom. Jos lengviau prisimins, kokie yra abiejų kalbų ypatumai. Taip pat reikėtų kalbas atskirti į skirtingų kalbų aplankus. Taip lengviau jas atskirsite ir mintyse. Jei mokomasi nepanašios kalbos, viskas yra kitaip. Nėra pavojaus susimaišyti. Tokiu atveju kyla abiejų kalbų lyginimo pavojus! Geriau kalbą lyginti su savo gimtąja kalba. Kai smegenys atpažįsta skirtumus, jos lengviau mokosi. Taip pat svarbu, kad abiejų kalbų būtų mokomasi vienodu intensyvumu. Vis dėlto teoriškai smegenims nesvarbu, kiek kalbų išmoksta...

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Europos Sąjungos kalbos
Šiandien Europos Sąjungai priklauso daugiau nei 25 šalys. Ateityje jų bus dar daugiau. Nauja šalis paprastai reiškia ir naują kalbą. Šiuo metu ES kalbama daugiau nei 20 skirtingų kalbų. Visos ES kalbos yra lygios. Jų įvairovė tiesiog stebinanti. Vis dėlto tai gali kelti problemų. Skeptikai mano, kad tokia kalbų įvairovė tampa ES kliūtimi. Ji trukdo efektyviam bendradarbiavimui. Todėl daugelis mano, kad reiktų vienos bendros kalbos. Visos šalys turėtų mokėti bendrauti ta kalba. Tačiau tai nėra lengva. Jokia kalba negali būti paskelbta viena oficialia kalba. Kitos šalys jaustųsi nuskriaustos. O Europoje nėra vienos visiškai neutralios kalbos... Tokia dirbtinė kalba kaip esperanto irgi nepadėtų. Kadangi kalboje visada atsispindi šalies kultūra. O jokia šalis nenorės atsisakyti kalbos. Kalboje išsaugoma dalis identiteto. Kalbos politika yra svarbi ES politikos dalis. Netgi egzistuoja už daugiakalbystę atsakingas komisijos narys. ES turi daugiausiai vertėjų visame pasaulyje. Apie 3500 žmonių dirba tam, kad būtų įmanomos ES sutartys. Nepaisant to, ne visi dokumentai ir ne visada gali būti išversti. Tai užimtų pernelyg daug laiko ir kainuotų per daug pinigų. Daugelis dokumentų yra verčiami tik į kelias kalbas. Kalbų gausa yra vienas didžiausių ES iššūkių. Europa turėtų būti vieninga neprarasdama daugybės savo identitetų!

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Kalba ir matematika
Mąstymas ir kalba yra neatsiejami dalykai. Jie daro vienas kitam įtaką. Lingvistinės struktūros veikia mūsų mąstymą. Pavyzdžiui, kai kurios kalbos neturi žodžių skaičiams. Tad kalbėtojai nesupranta skaičių sąvokos. Tad matematika ir kalba iš dalies irgi gali priklausyti kartu. Gramatinės ir matematinės struktūros neretai yra panašios. Kai kurie mokslininkai mano, kad jos yra panašiai apdorojamos. Jie tiki, kad kalbos centras taip pat yra atsakingas už matematiką. Jis gali padėti atlikti skaičiavimus. Tačiau naujausi tyrimai priėjo kitų išvadų. Jie parodė, kad matematiką smegenys apdoroja nepasitelkdamos kalbos. Tyrėjai dirbo su trimis vyrais. Jų smegenys buvo pažeistos. Dėl šios priežasties pažeistas buvo ir kalbos centras. Dalyviams buvo sunku kalbėti. Jie nebegalėjo suformuluoti paprastų sakinių. Jie nesuprasdavo net žodžių. Po kalbos testo jiems buvo duota spręsti matematinius uždavinius. Kai kurie šių uždavinių buvo labai sudėtingi. Nepaisant to, jie sugebėjo juos išspręsti! Šio tyrimo rezultatai buvo labai įdomūs. Jie parodė, kad matematika koduojama ne žodžiais. Tačiau įmanoma, kad kalba ir matematika turi tą patį pagrindą. Abi yra apdorojamos tame pačiame centre. Tačiau matematika neprivalo būti pirmiausia išversta į kalbą. Galbūt kalbos ir matematikos sritys vystosi kartu... O kai baigia vystytis, pradeda egzistuoti atskirai!

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Jaunuoliai mokosi kitaip nei suaugusieji
Vaikai kalbų išmoksta gana greitai. Suaugusiems paprastai prireikia daugiau laiko. Tačiau vaikai kalbą išmoksta ne geriau nei suaugusieji. Jie tiesiog kitaip mokosi. Mokantis kalbos smegenys turi išties daug pasiekti. Jos turi vienu metu išmokti daug dalykų. Kai žmogus mokosi kalbos, nepakanka apie tai tik galvoti. Jis taip pat turi išmokti juos tarti. Tam kalbos padargai turi išmokti naujų judesių. Smegenys taip pat turi išmokti reaguoti į naujas situacijas. Kalbėti užsienio kalba yra nelengva. Suaugusieji kalbų įvairiais gyvenimo laikotarpiais mokosi skirtingai. Būdami 20-ies, 30-ies, žmonės vis dar turi mokymosi rutiną. Mokykla ir mokslai dar ne tokioj tolimoj praeity. Todėl smegenys yra gerai ištreniruotos. Tuomet kalbos galima išmokti gana gerai. Keturiasdešimtmečiai ir penkiasdešimtmečiai jau ir taip yra nemažai išmokę. Jų smegenims naudinga toji patirtis. Jos gali sujungti naujas žinias su senomis. Tokiame amžiuje geriausia išmokstama to, ką jau pažįstame. Pavyzdžiui, tų kalbų, kurios yra panašios į tas, kurias mokame. Esant 60-ies ir 70-ies metų amžiui, paprastai turima daug laiko. Tie žmonės gali dažnai praktikuotis. Tai ypač svarbu mokantis kalbų. Vyresni žmonės ypač gerai išmoksta užsienio kalbos rašybos. Sėkmingai mokytis galima kiekviename amžiuje. Ir po brandos periodo smegenys tebegali kurti naujas nervų ląsteles. Ir smegenims tai patinka...

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Kalbų mokymasis internetu
Vis daugiau žmonių mokosi užsienio kalbų. Ir vis daugiau jų pasitelkia tam internetą! Mokymasis internetu skiriasi nuo klasikinio kalbų kurso. Ir turi daug privalumų! Vartotojai patys gali nuspręsti, kada nori mokytis. Jie taip pat gali pasirinkti, ką mokytis. Ir tik jie nusprendžia, kiek medžiagos nori išmokti per dieną. Mokantis internetu, vartotojai turėtų daryti tai intuityviai. Tai reiškia, kad jie turėtų mokytis natūraliai. Visai kaip mokosi vaikai arba kaip mokomasi per atostogas. Vartotojai mokosi pasitelkdami imituotas situacijas. Jie patiria skirtingus dalykus skirtingose vietose. Jie patys turi tapti aktyvūs šiame procese. Kai kurios programos reikalauja, kad turėtumėte ausines ir mikrofoną. Pasitelkę įrangą, galite kalbėti su gimtakalbiais. Taip pat galima išsityrinėti savo tarimą. Tokiu būdu nesiliausite tobulėję. Galite kalbėtis su kitais vartotojais. Internetas taip pat leidžia mokytis kelyje. Galite kalbos mokslus pasiimti kartu, kur tik keliausite. Internetiniai kursai nėra prastesni už įprastus. Jei kursai yra puikiai suplanuoti, jie gali būti labai efektyvūs. Tačiau svarbu, kad internetiniai kursai nebūtų pernelyg animuoti. Pernelyg daug animacijos gali blaškyti. Smegenims tenka apdoroti visus gaunamus stimulus. Todėl atmintis gali labai greitai būti apkrauta. Dėl šios priežasties kartais geriau pasimokyti tyliai ir su knyga. Tie kurie naudojasi tiek senais, tiek naujais metodais, tikrai juda į priekį...

 

[☾♔TALAYEH_A♔☽]

Didesnė koncentracija = geresnis mokymasis
Kai mokomės, privalome susikaupti. Visas mūsų dėmesys turi būti nukreiptas į vieną dalyką. Sugebėjimas susikaupti nėra įgimtas. Visų pirma, turime to išmokti. Paprastai to išmokstama darželyje arba mokykloje. Šešerių metų vaikai gali susikaupti apie 15 minučių. Keturiolikmečiai susikaupia dvigubai ilgesniam laikui. Suaugusiųjų sutelktas dėmesys išsilaiko apie 45 minutes. Po tam tikro laiko dėmesys mažėja. Tuomet besimokantieji praranda susidomėjimą. Jie taip pat gali pavargti arba patirti stresą. Todėl mokymasis tampa daug sudėtingesnis. Atmintis nebeišgali taip gerai išlaikyti medžiagos. Tačiau galima išmokti susikaupti. Labai svarbu prieš mokantis gerai išsimiegoti. Pavargęs žmogus gali susikaupti tik trumpam laikui. Pavargę darome daugiau klaidų. Mūsų dėmesį taip pat veikia emocijos. Norintieji efektyviai mokytis turėtų būti neutralios būsenos. Per daug teigiamų ar neigiamų emocijų gali sutrukdyti mokymosi procesui. Žinoma, žmogus negali visada sukontroliuoti savo jausmų. Tačiau mokantis galima pasistengti juos ignoruoti. Tas, kuris nori susikaupti, turi būti motyvuotas. Mokydamiesi visada turėtume prisiminti tikslą. Tik tuomet mūsų smegenys bus pasiruošusios susikaupti. Dėmesiui sukaupti svarbi ir tyli aplinka. Be to, mokantis reikėtų gerti daug vandens – padeda neužmigti. Tas, kuris laikysis šių patarimų, tikrai sugebės ilgiau išlaikyti dėmesį!